Kazachstanas svarbiau nei Kinija?
„Apie tai, kas vyksta Kazachstane, mažai kalbama. Atrodo, kad mes nuo jo esame toli ir nesame susiję, bet iš tiesų apyvarta su Kazachstanu yra triskart didesnė nei su Kinija“, – portalui lrytas.lt teigė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius.
Tą patį sakė ir Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas. Anot jo, kai kurie maisto ir gėrimų subsektorių verslai su Kazachstanu rimtai dirba jau nuo seno, yra užsimegzti tvirti ryšiai, mentalitetas pažįstamas, lengva bendrauti rusų kalba, tad Kazachstanas Lietuvai yra itin svarbus. Pagrindinės į šią šalį eksportuojamos prekės yra pieno produktai ir žuvis.
Tad Kazachstane kilus neramumams ėmė nerimauti ir Lietuvos verslai. Prasidėjus masiniams protestams prieš degalų kainų šuolį ir įvedus nepaprastąją padėtį stojo krovinių gabenimas, šios šalies pasienyje įstrigo ir Lietuvos vežėjai.
Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) verslo tarybos su Kazachstanu vadovas Romas Austinskas pirmadienį portalui lrytas.lt patvirtino, jog vežėjų situacija jau gerokai pagerėjusi.
„Kai ryšys yra, muitinės dirba, kai nėra – sustoja. Bet procesai jau vyksta, Kazachstano Vyriausybė yra suinteresuota, kad viskas kuo greičiau atsigautų, kad darbas vėl vyktų. Jau yra gyvybės simptomų“, – komentavo jis.
„Situacija stabilizuojasi ne visur, bet kai kurie regionai turi ir telefono, ir interneto ryšį. Atnaujintas interneto ryšys leidžia veikti muitinės ir pasienio sistemoms, todėl laukiama prekių išmuitinimo. Kroviniai galės pasiekti užsakovus“, – pirmadienį BNS sakė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Vis dėlto, pasak jo, dar nėra laisvo asmenų judėjimo per Kazachstano sienas. Kai kuriems vilkikams pavyko atvykti ir išvykti iš šalies, tačiau jie turėjo problemų paliekant šalį.
Jei nuostoliai bus, tai ne Lietuvai
R.Austinsko teigimu, kol kas pasakyti, kokius nuostolius dėl šių neramumų patirs Lietuvos verslai, sudėtinga, dar reikia šiek tiek palaukti.
G.Bagušinskas akcentavo, kad apskritai nuostolius patirs ne Lietuvos, o Kazachstano verslai, nes lietuviška produkcija buvo užsakyta ir už ją sumokėta anksčiau. Ši produkcija jau pasiekusi Kazachstaną.
„Bet neturiu žinių, ar nėra įstrigusių krovinių, – portalui lrytas.lt sakė jis. – O juk ten viskas sustojo, nebuvo telefono, interneto ryšio, daug parduotuvių buvo suniokota, pinigai iš parduotuvių išgrobti. Visa tai yra nuostoliai jiems.
Kai viskas nurims, mūsų partneriai susiskaičiuos netekimus, galbūt kai kurių produktų galiojimo terminai artės prie pabaigos, teks juos išparduoti, o ir Kazachstano gyventojų perkamoji galia dabar silpna, yra įtampa. Problemų mūsų gamyklose nėra, bet laukiame, kuo viskas baigsis Kazachstane.“
Jo manymu, Lietuvos verslams ši situacija gali grėsti pauze – tikėtina, jog artimiausiu metu bus mažiau užsakymų arba jie bus laikinai sustabdyti, kol šalis atsigaus ir grįš į vėžias.
Taip pat G.Bagušinskas nerimauja, kad Kazachstano valiuta devalvuos, tokiu atveju Lietuva Rytų valstybei taptų brangia euro zonos šalimi.
„Tada mūsų konkurencingumas sumažėtų. Apskritai tos šalies žmonės bus išsigandę, galbūt jie pradės labiau taupyti, leisti mažiau pinigų pirmojo būtinumo prekėms. Juk kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, niekas nepuolė pirkti kietojo sūrio ir krauti jo į sandėlius. Taip ir ten kilus neramumams žmonės tikriausiai perka ir pirks kruopas, miltus, visa tai, ką galima ilgai laikyti.
Bet dar prireiks kelių mėnesių, kad pamatytume ryškias tendencijas“, – pasakojo jis.
Be to, G.Bagušinskas svarstė, kad po tokių Kazachstano įvykių gali brangti ir logistikos paslaugos, nes Kazachstanas taps rizikingesne rinka, galbūt atsiras papildomų išlaidų nenumatytiems atvejams, gal kai kurie vežėjai atsisakys vykti į šią šalį.
Padės apeiti Kinijos spaudimą
Jei nuostoliai bus, tai tik trumpalaikiai, portalui lrytas.lt sakė „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, maisto produktai yra pirmojo būtinumo prekės, o lietuviški sūriai ar kiti pieno produktai yra aukštos kokybės ir Kazachstane itin vertinami, nors jie ir brangesni. Tad jis nemano, jog šių galėtų būti atsisakyta, nebent sutriks tiekimas, logistika.
Kad Lietuva nusisuks nuo Kazachstano, ieškodama ramesnių rinkų, jis taip pat nemano. Dabar prekybos ryšiai su šia šalimi Lietuvai gali net labai pasitarnauti.
„Kaip importavome naftą iš Kazachstano, taip ir importuosime. Neramumai to niekaip nepaveiks, nebent jie užsitęs ir bus sustabdyta kai kurių bendrovių veikla. Bet to kol kas nenusimato.
O Lietuvos maisto eksportuotojai šios rinkos tikrai neatsisakys, nes ir taip turi problemų su Kinija. Tad jie gali net sustiprinti eksportą į Kazachstaną, nes per jį galima vežti prekes į Kinijos rinką. Tad dabar Kazachstanas mums bus labai naudingas partneris“, – patikino ekonomistas.
Skaičiai rodo ką kita
Visgi A.Izgorodinas neigė verslų atstovų kalbas, jog Kazachstanas Lietuvai yra svarbesnė rinka nei Kinija: „Kinija papuola į TOP20 didžiausių Lietuvos eksporto rinkų, o Kazachstano nėra net tarp keturiasdešimties šalių.“
Vis dėlto pažvelgus į bendros eksporto rodiklius, matomi skaičiai yra kitokie. Kaip sakė A.Izgorodinas, pagal praėjusių metų duomenis, į Kazachstaną eksportavome net 30 proc. daugiau negu į Kiniją. Tačiau tai nėra tik gabenamos lietuviškos prekės. Kazachstano reikšmė išauga dėl reeksporto.
„Kazachstanas yra tarp TOP10 šalių pagal reeksporto apimtis. Tai reiškia, kad į Kazachstaną per Lietuvą keliauja įvairūs produktai iš kitų šalių. Tai nėra Lietuvos pramonės gamyba.
Galbūt Vokietija veža įrenginį į Kazachstaną. Tas įrenginys atvežamas iki Lietuvos, keletą dienų pastovi Lietuvos sandėlyje, o vėliau Lietuvos vežėjai ar Lietuvos geležinkeliai jį nugabena į Kazachstaną. Iš to nemažai uždirba logistikos įmonės. Tad Kazachstanas labiau svarbus logistikos verslams nei Lietuvos gamykloms“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Tačiau, jo skaičiavimais, būtent lietuviškų prekių eksportas į Kiniją yra 4,5 karto didesnis negu į Kazachstaną.
Be to, jo teigimu, į Kiniją eksportuojama įvairesnių lietuviškų prekių: baldų, žemės ūkio produktų, matavimo prietaisų, medienos gaminių. Tuo metu į Kazachstaną daugiausia vežami tik pieno ir kiti maisto produktai, baldai ar tekstilės medžiagos.
Pasak A.Izgorodino, importo rodikliai taip pat Kinijos naudai – 29 proc. viršija importą iš Kazachstano.
Iš Kinijos Lietuva importuoja elektronikos prietaisus, elektronikos komponentus, mechaninius įrenginius ir jų komponentus, optiką, matavimo instrumentus, tekstilės gaminius, transportavimo priemones ir jų komponentus. O importas iš Kazachstano nykesnis.
„Daugiau nei 90 proc. importuojamų prekių iš Kazachstano yra mineralinis kuras, tai yra naftos produktai. Tik dėl to Kazachstanas užima 16 vietą Lietuvos importo struktūroje, be naftos daugiau nieko svarbaus iš šios šalies neimportuojame“, – sakė A.Izgorodinas.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. lietuviškų prekių eksporto į Kazachstaną vertė siekė apie 36,4 tūkst. eurų. 2019 m. panašiai – 36,7 tūkst. eurų.
Tuo metu į Kiniją gerokai daugiau: 2020 m. apie 243,9 tūkst. eurų, 2019 m. – 208,1 tūkst. eurų.
Importuojamų prekių sumos kiek didesnės. Iš Kazachstano į Lietuvą 2020 m. atgabenta apie 599,7 tūkst. eurų vertės prekių, o 2019 m. – 681,4 tūkst. eurų.
Iš Kinijos 2020 m. – apie 1,2 mln. eurų, 2019 m. – 928,7 tūkst. eurų.
