„Nuolatos ieškome sprendimų, kurie leistų kaip įmanoma greičiau identifikuoti ir pašalinti gedimus elektros skirstymo tinkle. Automatizuotų sprendimų taikymas bei reagavimo gerinimas reikšmingai mažina gyventojų laiką be elektros, bet tuo pačiu svarbu ir toliau didinti tinklo atsparumą stichiniams klimato reiškiniams. Būtent jie yra vieni pagrindinių sudėtingų sutrikimų priežasčių. Daugiau nei du trečdaliai visų gedimų įvyksta dėl gamtos poveikio, kai virsdami medžiai nutraukia oro linijas“, – teigia ESO vadovas Mindaugas Keizeris.
Savo ruožtu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Izolda Marcinonienė atkreipia dėmesį į tai, kokie klimato reiškiniai labiausiai sutrikdo visų kasdienį gyvenimą bei pridaro materialinių nuostolių. Labai smarkus lietus, stambi kruša ir itin smarkūs vėjai – vienos dažniausių stichijų, dėl kurių nukenčiame labiausiai. Dėl klimato kaitos, kaip pažymi specialistė, šių reiškinių tik daugėja. Itin daug problemų sukuria šlapio sniego apdraba.
„Šlapio sniego apdraba – gražus akiai vaizdas. Deja, ji padaro nemažai žalos miškams, elektros vartotojams, nes dažniausiai medžių šakos neatlaiko sniego svorio ir lūžta, nutraukdamos elektros tiekimo linijas, užtverdamos kelius“, – kalba I. Marcinonienė.
Diegimas ir automatinis tinklo nutrūkimų atstatymas
Elektros tiekimo sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau visais atvejais itin svarbu greitai nustatyti gedimą ir, kai tai įmanoma, problemą pašalinti pasitelkus nuotolinius valdymo sprendimus.
„Tinklo automatizuoti sprendimai kuria realią vertę – elektros tiekimą iš kitų linijų pavyksta atkurti vis didesniam gyventojų skaičiui. Gyventojų, kuriems per pastarąsias ekstremalias situacijas elektros energijos tiekimas buvo atstatytas tinklo automatizuotų ir nuotolinio valdymo sprendimų pagalba yra apie trečdalis, kai dar prieš keletą metų šis skaičius siekė vos 4 proc.“, – pažymi M. Keizeris.
Tobulinamas orų prognozių modelis
Procesų automatizavimą efektyviai papildo prognozavimo bei dirbtinio intelekto taikymas. Siekiant operatyviau reaguoti šalinant sutrikimus, bendrovė nuolat tobulina ir gedimų prognozės algoritmus pagal orų sąlygas, idant būtų galima kuo tiksliau numatyti bei paskirstyti žmogiškųjų ir kitų resursų poreikį potencialiam gedimų šalinimui.
Modeliai naudoja tris pagrindinius duomenų šaltinius, kad spėtų galimus gedimus – koreliaciją tarp gedimų ir oro sąlygų praeityje, duomenis apie tinklą, pvz., linijos ilgį, amžių, izoliatorių tipą ir kt. bei meteorologų prognozės. Algoritmas pateikia ESO specialistams informaciją kaip gali būti paveikti tinklai ir kur gali įvykti daugiausia gedimų.
Krizių metu į gedimų šalinimą įtraukiami visi galimi darbuotojai
„Išlaikome ir geriname savo bei rangovų pasirengimą mobilizuotis ir reaguoti masinių atjungimų dėl oro sąlygų akivaizdoje. Nuolatos tobulinami ir krizės metu itin svarbūs vidiniai bendrovės procesai, kaip darbų pasiskirstymas masinių atsijungimų metu“, – teigia M. Keizeris.
Neeilinių situacijų metu yra perskirstomos pareigybės su tikslu maksimaliai padėti koncertuotis į gedimų šalinimą. Pvz., kai gaunamas pranešimas apie gedimą visų pirma būtina įvertinti situaciją, kokių medžiagų ir įrangos reikės. Vietoj to, kad elektrikai, kurie gali tvarkyti gedimus, eitų apžiūrėti linijas – žvalgybinį darbą atlieka darbuotojai, kuria paprastai dirba biuruose.
Nuolatos vykdomas kabeliavimas ir pavojingų medžių tvarkymas greta linijų
Vienu svarbiausių įrankių siekiant mažinti gamtos sukeltų elektros tinklo gedimų toliau išlieka oro kabelių keitimas požeminėmis linijomis. Taip miškingose vietovėse tinklas apsaugomas nuo užvirsti ant laidų galinčių medžių. Tai yra derinama su kitu itin svarbiu aspektu – pavojingų medžių tvarkymu bei šalinimu greta elektros oro linijų.
„Reikšmingos dalies sniego apdrabos ar audrų sukeltų pažeidimų galima išvengti, jei greta oro linijų esantys medžiai būtų ne aukštesni nei tų medžių atstumas iki pačių oro linijų. Žinoma – pačių oro linijų keitimas požeminėmis kabelių linijomis suplanuotas turi būti daromas lygiagrečiai“, – sako ESO vadovas.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su energijos skirstymo operatoriumi AB ESO.
