„Ekonomikos ir inovacijų ministerija šį pavasarį atidarys Lietuvos prekybos atstovybę Taibėjuje. Tikimės, kad kolegos, kurie dirbs atstovybėje, palengvins tolesnę mūsų ekonominę kooperaciją“, – antradienį po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino A.Armonaitė.
Pasak ministrės, teisiniai klausimai jau yra išspręsti, todėl šiuo metu sprendžiamos administracinės užduotys. Ji tikisi, kad atstovybė Taibėjuje galėtų būti atidaryta jau pavasario pradžioje.
„Teisinė bazė jau yra paruošta. Nuo sausio 1 d. mes turime teisinį pagrindą atidaryti prekybos atstovybes bet kur pasaulyje. Dabar reikia įgyvendinti administracines procedūras. Tikimės, kad ELTA ankstyvą pavasarį, bet dar pamatysime, kada tiksliai galėsime atidaryti prekybos atstovybę Taibėjuje“, – aiškino A.Armonaitė.
Taivano atstovas: svarbiausia – nauda abiejų šalių ekonomikoms
Taivano siūlomas milijardo JAV dolerių vertės paskolų fondas bus skirtas bendriems abiejų šalių projektams, sako Taivano Nacionalinės plėtros tarybos ministras Ming-Hsin Kungas.
„Yra daugybė sričių, kuriose galime bendradarbiauti. Kai spalį lankiausi Lietuvoje, įvyko apie 240 abiejų šalių verslininkų susitikimų, kur buvo pristatyti kai kurie projektai. Į juos ir bus nutaikytos šios investicijos“, – antradienį sakė Ming-Hsin Kungas.
Pasak jo, į paramą pretenduoti galės bet kuris projektas, vienintelė sąlyga – nauda Taivano ir Lietuvos ekonomikai.
Pasak ministro, kalbama apie įvairias investicijų sritis, tarp kurių – puslaidininkių pramonė, automobilių gamyboje naudojamos mikroschemos. Konkrečių projektų ir terminų Taivano vyriausybės atstovas kol kas neįvardijo.
Lietuvos ekonomikos ir investicijų ministrė A.Armonaitė po susitikimo teigė, kad fondo lėšomis galėtų pasinaudoti puslaidininkių ir lazerių gamybos, biotechnologijų sektorius.
Praėjusią savaitę Taivanas paskelbė, kad įsteigs 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.
Taivanas ekonominius ryšius su Lietuva aktyviai plėtoja po to, kai rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, dėl kurios protestus reiškia Kinija, sustabdžiusi krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų.
Taivanas tokius Kinijos veiksmus laiko tarptautinės teisės pažeidimu.
Lietuvos eksportas į Taivaną 2020 metais siekė 19 mln. eurų (0,1 proc. viso Lietuvos eksporto), o importas iš Taivano – 66 mln. eurų (0,2 proc. viso Lietuvos importo).
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
