Šią savaitę Kalifornijos teisme buvę liudytojai žiniasklaidai pasakojo, kad 37-erių E.Holmes, kuri praėjusiais metais susilaukė pirmojo vaiko, be ypatingų emocijų išklausė nuosprendį, vėliau apkabino savo vyrą Billy Evansą bei jo tėvus ir išėjo iš salės.
E.Holmes nebuvo sulaikyta, nors teisėjų sprendimas – griežtas. Ji buvo kaltinama dėl 11 nusikaltimų, tačiau dėl keturių išteisinta. Tik tai menka paguoda, nes likusieji – itin rimti: sukčiavimas, investuotojų apgaudinėjimas ir panaši nelegali veikla.
Bausmė, kuri bus paskelbta vėliau, gali būti itin griežta. Vienų šaltinių teigimu, jai gresia iki 80 metų, kitų – iki 20 metų kalėjimo. Tiesa, daugelis apžvalgininkų tikisi, kad niekur nesislapsčiusi buvusi verslininkė gaus kur kas švelnesnę bausmę.
Vietoj studijų – startuolis
2003-iaisiais, būdama vos 19 metų, E.Holmes nusprendė mesti Stanfordo universitetą ir įkūrė kompaniją „Real-Time Cures“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Theranos“.
Mergina buvo tiesiog apsėsta idėjos sukurti nešiojamąjį nedidelį įrenginį, kuris namų sąlygomis vos iš kelių kraujo lašelių galėtų nustatyti žmogaus sveikatos būklę, gresiančias ligas ir apie tai informuotų gydymo įstaigas.
Startuolio planai suviliojo nemažai investuotojų, todėl jau 2004 metais „Theranos“ iš jų sulaukė 6 mln. dolerių (5,3 mln. eurų) finansinių injekcijų, o įmonės vertė pasiekė 30 mln. dolerių (26,5 mln. eurų).
Vėliau ji kompanijos veiklos vadovu paskyrė abejotinos reputacijos savo tuometį gyvenimo draugą Rameshą Sunny Balwani, kuris po kurio laiko taip pat tapo kaltinamuoju. Nors, kaip po to žiniasklaidai pasakojo buvę darbuotojai, šio vadovo charakteris buvo itin sudėtingas, investuotojams jie sugebėjo pristatinėti vis ambicingesnius verslo planus.
Išaugo iki vienaragio
Jau 2010 metais „Theranos“, sulaukusi dar 45 mln. dolerių (40 mln. eurų) investicijų, savo vertę pakėlė iki milijardo dolerių (0,88 mlrd. eurų) ir tapo vienaragiu – taip vadinami milijardu ir daugiau vertinami startuoliai.
Kompanijos valdyboje atsirado du buvę JAV valstybės sekretoriai George’as Shultzas ir Henry Kissingeris, pati bendrovė persikėlė į buvusias „Facebook“ patalpas Palo Alto mieste (Kalifornija).
O E.Holmes, kaip pasakojo jos bendradarbiai, taip patiko žiniasklaidoje pasipylę jos palyginimai su „Apple“ įkūrėju, dabar jau velioniu S.Jobsu, kad ji net ėmė mėgdžioti jo aprangos bei bendravimo stilių.
Visa tai puikiai veikė, todėl investuotojai nepagailėjo net daugiau nei 900 mln. dolerių (beveik 800 mln. eurų) verslo plėtrai.
Tarp jų buvo itin garsių pavardžių – informacinių technologijų sektoriaus vienas lyderių Larry Ellisonas, žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas.
Klestėjimo viršūnėje „Theranos“ vertė buvo pakilusi iki 9 mlrd. dolerių (beveik 8 mlrd. eurų). Kompanija buvo pristatoma kaip sėkmingiausias Silicio slėnio startuolis, o jos įkūrėja, jau spėjusi tapti milijardiere, vadinta viena įtakingiausių pasaulio ateities asmenybių.
Yla ėmė lįsti iš maišo
2013-aisiais „Theranos“ sudarė sutartį su farmacijos kompanija „Walgreens Boot Alliance“ ir jos padedama tikėjosi pradėti savo kraujo tyrimo aparato, pavadinto „Edison“, bandymus, o vėliau – ir platesnį pritaikymą.
Tačiau reikalai akivaizdžiai strigo. Kaip paaiškėjo vėliau, įrenginys niekaip negalėjo tinkamai nustatyti ligų vos iš kelių kraujo lašų, neveikė taip, kaip buvo tikimasi. Nors nuolat buvo keičiamos inžinierių komandos, į priekį buvo stumiamasi labai iš lėto.
Pavojaus varpai nuskambėjo 2015-ųjų pradžioje, kai JAV gydytojų asociacijos leidinyje pasipylė priekaištai, esą kompanija neskelbia savo tyrimų rezultatų autoritetinguose ir pripažintuose šios srities žurnaluose.
Nepaisant to, tų pačių metų liepą „Theranos“ gavo leidimą iš griežtumu garsėjančios JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnybos (FDA) atlikti pūslelinę nustatančius tyrimus su savo įranga.
Vis dėlto griūtis prasidėjo netrukus. 2015 metų spalį „Wall Street Journal“ paskelbė, kad kompanija savo įrangą naudoja tik mažai daliai bandymų, o didžioji dalis atliekama su kitų gamintojų prietaisais. Vėliau FDA pripažino, kad tyrimai buvo atliekami nesertifikuotais įrenginiais.
2016-ųjų pradžioje pasirodė ataskaita, kad vienas „Theranos“ gaminių apskritai kelia grėsmę pacientų sveikatai. „Walgreens Boot Alliance“ nutraukė partnerystę, tačiau E.Holmes įmonė sugebėjo įkalbinti prisijungti kitą bendrovę CMS.
Nieko išskirtinio nesukūrė
Bet investuotojams nusibodo kompanijos vadovybės sekamos pasakos. Dar 2016 metų vienas jų – „Partner Fund Management“ – pateikė kaltinimus dėl sukčiavimo, bet viskas baigėsi taikos sutartimi. Vis dėlto 2018 metų kovą JAV vertybinių popierių komisija tokiais pat nusikaltimais apkaltino tiek kompaniją, tiek E.Holmes bei R.Balwani. O rugsėjį „Theranos“ pranešė, kad jos veikla nutraukiama.
Tačiau liūdna startuolio pasakos pabaiga užtruko iki šių metų pradžios, kai teisėjai galutinai pripažino, kad jos įkūrėja ir parankiniai iš tiesų maustė investuotojus.
Mat jokia unikali technologija taip ir nebuvo sukurta, o siekiant tai nuslėpti tyrimams buvo perkama kitų gamintojų įranga, kuri naudota paslapčia net nuo partnerių.
„Užuot pripažinusi verslo nesėkmę, E.Holmes pasirinko sukčiavimą. Ji nusprendė nesąžiningai elgtis investuotojų ir pacientų atžvilgiu.
Toks pasirinkimas buvo ne tik bejausmis, bet ir nusikalstamas“, – savo baigiamojoje kalboje aiškino prokuroras Jeffas Schenkas. Kaip matyti, teismas juo patikėjo.
