Ten pat nurodoma, kad bendrovei būtinas 100 mln. eurų finansavimas – kreiptasi į banką, tačiau šis atsisakė padidinti Vilniaus šilumos tinklų kredito limitą argumentuodamas, kad bendrovė jau viršijo savo skolinimosi galimybes.
„Ši situacija rodo įmonės vadovo kompetencijos ir atsakomybės problemą. Kad įmonei reikės daugiau apyvartinių lėšų, buvo aišku dar vasaros pabaigoje, kai Valstybinė energetikos reguliavimo komisija aiškiai parodė, kad dujų kainos augs. Jau tuo metu, o ne metų pabaigoje, įmonė turėjo pasirūpinti apyvartinėmis lėšomis. Gruodžio 24 d., kai Vyriausybė sėdi prie Kūčių stalo, rašomas laiškas, kad skubiai reikia 100 mln. eurų“, – stebėjosi A.Zuokas.
Anot jo, Vilniaus miesto savivaldybė šiandien net nepajėgi paskolinti ar garantuoti tokį sumą – galima būtų kalbėti tik apie 15 mln. eurų garantijos limitą. Matyt, tokiai sumai trečiadienį, sausio 12 d., vykstančiame Tarybos posėdyje bus suteikta garantija.
Įdomu tai, kad pasak politiko, reali Vilniaus šilumos tinklų finansinė būklė apskritai nežinoma – nuo Tarybos narių ji slepiama. Tačiau tai, kad SEB bankas atsisakė suteikti finansavimą, sukelia labai daug klausimų.
„Gerai prisimenu savo pirmuosius meravimo metus 2000 m. žiemą, kai Vilniaus šilumos tinklų įmonės vadovas stovėjo prie mero durų su reikalavimu paskolinti arba suteikti garantijas dešimtims milijonų litų. Tuo metu Vilniaus biudžetas buvo apie 70 mln. eurų, tačiau dabar jis beveik milijardas eurų“, – feisbuko paskyroje rašė A.Zuokas.
Iš esamos situacijos jis mato išeitį – kreiptis į Vyriausybę, kad „Klaipėdos nafta“ dviem arba trims mėnesiams atidėtų mokėjimus už dujas.
„Jei Vyriausybė neįsikiš, Vilniaus mieste 90 proc. vartotojų liks be šildymo arba su labai sumažintu šildymu sausio vasario mėnesiais“, – prognozavo politikas.
Jį stebina ir tai, kad Vilniaus meras iki sausio 7 d. atostogavo, nors nuo minėtas Vilniaus šilumos tinklų raštas meriją pasiekė per Kūčias. „Jei būdamas miesto meras gruodžio 24 d. gaučiau tokį raštą, prisirakinčiau prie Šimonytės kabineto durų, bet neišvažiuočiau atostogauti į Niujorką.
Nematau atsakomybės nei iš Vilniaus šilumos tinklų vadovo, nei iš miesto vadovo, nei iš šilumos ūkį kuruojančio vicemero Valdo Benkunsko – jis konservatorius, Vyriausybėje – konservatoriai, negi negalima susitarti?“ – klausė A.Zuokas.
Juo nuomone, tikėtina, kad rinkoje vis dėlto atsiras, kas paskolins pinigų, tačiau greičiausiai tą padarys už dideles palūkanas. „Pinigų šiandien aplinkui daug. Manau, kad, tarkime, rizikos fondai mielai jų paskolintų Vilniaus šilumos tinklams už kokius 4 proc. metinių palūkanų, kai savivaldybė skolinasi už 0,5 proc. Tas tikrai įmanoma, tačiau tam reikia laiko, o laikas šiandien – pagrindinė problema“, – sakė politikas.
Vis dėlto „Klaipėdos nafta“ portalui lrytas.lt patikslino, kad ji – suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorė, o dujų importu į šalį neužsiima ir pati dujomis neprekiauja, importuojamų į Lietuvą žaliavų kainai įtakos neturi, netiekia jų ir galutiniam vartotojui.
Tuo metu vicemeras V.Benkunskas portalui lrytas.lt teigė, kad situacija sudėtinga, įtempta, tačiau ne nekontroliuojama.
„Prognozuoti, ką padarys Rusijos prezidentas ir kaip tai paveiks dujų kainas – labai sudėtinga ir pas mus niekas to negali padaryti. Būtent taip ir atsitiko – Kūčių išvakarėse po eilinio pareiškimo sureagavo dujų rinka ir kaina pramušė visas lubas. Akivaizdu, kad įmonei reaguoti į politines aktualijas ir į su tuo susijusias realijas be gali sudėtinga“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Jis pridūrė, kad įmonė apyvartinėms lėšoms jau pasiskolinusi apie 50 mln. eurų. „Jei kažkas tragiško atsitiktų rinkoje, be jokios abejonės įsijungtų ir valstybės pagalbos priemonės“, – sakė vicemeras.
Į A.Zuoko kalbas, kad vilniečiams gali tekti šalti, V.Benkunskas sureagavo teigdamas, kad tai – manipuliacija vienu raštu ir komentavimas situacijos nežinant visos padėties.
Vilniaus šilumos tinklai teigia laikinai suvaldę kritinę padėtį
Prieš dvi savaites kritinėje situacijoje dėl apyvartinių lėšų trūkumo atsidūrusi didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) sako šiuo metu situaciją suvaldžiusi.
Bendrovės vadovas pripažįsta, kad dėl drastiškai išaugusių dujų kainų įmonė 2021 metų pabaigoje kreipėsi į Vyriausybę, ministerijas ir miesto savivaldybę teigdama, kad bendrovė yra finansiškai nepajėgi pati užtikrinti būtinus pinigų srautus dujoms rinkoje įsigyti, todėl jai būtinas papildomas apie 100 mln. eurų finansavimas arba garantija banko paskolai.
VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas antradienį BNS patvirtino, jog toks laiškas gruodžio 24 dieną buvo išsiųstas ir Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, nes prognozės rodė, jog sausio mėnesio gamtinių dujų kaina galėtų būti apie 130 eurų už megavatvalandę (MWh), o vasarį ir kovą – apie 170 eurų.
„Taip, tai normalus įmonės veiksmas informuoti akcininką apie tos dienos situaciją“, – sakė G.Bakanas.
„Įmonė atkreipė į tai akcininko dėmesį, nes įmonė yra susiskaičiavusi, prie kokios dujų kainos ji gali funkcionuoti, juo labiau įvertinus tai, kad dėl reguliavimo jau du mėnesius subsidijuojame klientus – jiems į sąskaitą įtraukiame kainą, kuri buvo prieš du mėnesius“, – kalbėjo jis.
„Pavyzdžiui, mes išstatėme sąskaitą už gruodį, kai dujų kainos vidurkis buvo 95 eurai už MWh, tačiau panaudojant spalio kainą, kai dujos kainavo 66 eurus už MWh“, – pridūrė VŠT vadovas.
Pasak G.Bakano, šiuo metu įmonė situaciją iš dalies suvaldė, nes metų pradžioje SEB bankas jai paskolino dar 20 mln. eurų. Pernai bankas jau paskolino įmonei 50 mln. eurų.
VŠT vadovo teigimu, įmonei tebėra aktuali ir savivaldybės garantija. „Matant neprognozuojamą dujų kainos šokinėjimą yra normalu turėti garantiją, kurią arba panaudosime, arba nepanaudosime“, – sakė G. Bakanas.
Vilniaus taryba trečiadienį svarstys, ar suteikti įmonei 15 mln. eurų garantiją iki 5 metų trukmės paskolai. VŠT rašte R.Šimašiui rašė, kad gruodžio 23 dieną įmonė kreipėsi į SEB dėl kredito limito padidinimo, tačiau bankas atsisakė tai padaryti, nes bendrovė jau viršijo skolinimosi galimybes.
VŠT rašte nurodė, kad efektyviausias būdas jai padėti būtų paskola iš valstybės valdomo Pagalbos verslui fondo arba savivaldybės garantija. Bendrovė, be to, nurodė, kad jos nuosavos ir skolintos lėšos baigsis 2022 metų sausio 6 dieną. Rekordiškai išaugus dujų ir biokuro kainoms gruodį, palyginti su 2020 metų gruodžiu, šilumos kaina Vilniuje išaugo 2,2 karto ir siekė 8,74 cento už kWh (su PVM).
Miesto savivaldybė ir VŠT dar pernai rudenį priėmė sprendimą fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 proc., o likusią mokėjimų dalį leisti atidėti. Pasirinkę atidėjimą gyventojai mokės 35 proc. didesnę sąskaitą nei prieš metus, o likusi suma bus kaupiama iki šildymo sezono pabaigos ir apmokama lygiomis dalimis nuo vieno iki 18-kos mėnesių, priklausomai nuo pasirinkimo.
Pasak G.Bakano, iki pirmadienio apmokėjimo atidėjimą yra pasirinkę 30 VŠT klientų. „Didžioji dauguma žmonių nori ne atidėjimo, o kompensacijų“, – sakė jis.
Būsto šildymo kompensacijos mokamos socialiai remtiniems gyventojams. Vėluojant „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro bloko statybai, Vilniuje dabar apie 40 proc. šilumos pagaminama deginant dujas.
