Verslininkai ironizuoja: įvertinus visa tai, kas vyksta su degalinių tinklą iki 2009-ųjų valdžiusia „Vakuole“, galima surašyti šūsnį patarimų, kaip bankroto administratoriui patekti į Guinnesso rekordų knygą dėl ilgiausiai trunkančio įmonės bankroto proceso.
„Neteik duomenų nei kreditoriams, nei teismams apie tai, kokias pajamas gauni valdydamas ir naudodamas bankrutuojančios įmonės turtą. Nesuteik duomenų apie sąnaudas ir jų apskaitą.
Aiškink teismui ir kreditoriams, kad nežinai, koks turtas priklauso kreditorinius reikalavimus turinčiai įmonei, ar jis įkeistas, ar ne. Neteik kreditoriams informacijos apie turto pardavimą aukcionuose.
Nesudaryk pavedimo sutarties tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės, kad galėtum gautas lėšas naudoti ten, kur nori. Nesudaryk įmonės finansinio balanso. Nerodyk duomenų apie bendrovės banko sąskaitoje esančias lėšas“, – štai tokių ir dar daugiau „patarimų“ į sąrašą suguldė „Emsi“ atstovas.
Būtent tokių „Vakuolės“ bankroto administratoriaus duomenų pasigenda bendrovė „Emsi“, 2017-ųjų liepą iš bankrutavusio Ūkio banko įsigijusi 7,2 mln. eurų kreditorinį reikalavimą ir jį užtikrinančias hipotekos bei įkeitimo teises.
Bankrotas – tyčinis
2009-ųjų lapkritį Kauno apygardos teismo nutartimi degalinių verslą turėjusiai bendrovei „Vakuolė“ buvo iškelta bankroto byla.
Po kelerių metų buvo pripažinta, kad bankroto būta tyčinio.
Patvirtinus „Vakuolės“ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašą 2014-aisiais bankroto administratore buvo paskirta bendrovė „TOP Consult“, o darbo ėmėsi jos įgaliotas Erikas Sinickis.
Didžiausias „Vakuolės“ kreditorius buvo Ūkio bankas, 2011 metais iš bendrovės „Energolinija“ įsigijęs reikalavimą su hipotekomis ir įkeitimais.
Tuo metu, kai bankui 2017-aisiais buvo iškelta bankroto byla, savo kreditorinį reikalavimą, sudariusį apie 58 proc. visų „Vakuolės“ kreditorių reikalavimų, bankas pardavė aukcione. Jį ir įsigijo degalinių tinklą valdanti bendrovė „Emsi“.
Siūlė perdalyti turtą
„Tačiau vos tik baigėme reikalus su Ūkio banku, administratorius E.Sinickis su savo bičiuliu D.J. (jam jau buvo perleistas bendrovei „Balt Energo Group“ priklausęs „Vakuolės“ kreditorinis reikalavimas, sudaręs apie 28 proc. paketo), sukurpė sutarties projektą – pasiūlė perdalyti „Emsi“ įkeistą turtą.
Esą „Emsi“ tepasiima du sklypus su degalinėmis, kurie varžytynėse turės būti parduoti ne pigiau kaip už 1,3 mln. eurų. O štai likusį savąjį maždaug 6 milijonų eurų kreditorinį reikalavimą turime parduoti už tūkstantį eurų „Vakuolės“ kreditoriui D.J.
Išpildžius tokį reikalavimą esą mums niekas nebetrukdys perimti kito „Vakuolės“ turto, bankroto procesas įvyks greitai ir be jokių trukdžių.
Jeigu mes su tokiu pasiūlymu nesutinkame, yra ir kitas variantas: turėtume jiems sumokėti tam tikrą sumą pinigų – maždaug 150 tūkst. eurų, ir visas bankroto procesas bus pabaigtas sklandžiai.
Tačiau kreditorinį reikalavimą įsigijome teisėtai, norėjome plėsti degalinių tinklą.
Kodėl staiga turime pasirašyti kažkokią neaiškią sutartį? Ir nežinia už ką dar kartą sumokėti pinigus?
Nesutikome. O tada bankroto administratorius už nosies pradėjo vedžioti ir mus, ir teismus“, – taip apie ginčų maratoną, prasidėjusį maždaug prieš puspenktų metų, prakalbo „Emsi“ atstovas.
Atstūmusi pirmąjį „subtilų“ pasiūlymą trauktis iš bankrutuojančios „Vakuolės“ reikalų „Emsi“ 2017-ųjų rudenį atsidūrė teisme – D.J. Vilniaus apygardos teismui apskundė kreditorinio reikalavimo tarp Ūkio banko ir „Emsi“ pirkimo–pardavimo sutartį.
Po teismus tas ieškinys klaidžiojo dvejus metus – iki 2019-ųjų rudens. Bylos ratui apsisukus Apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kad aukcionas vyko teisingai, o Aukščiausiasis teismas kasacinio skundo net nepriėmė nagrinėti.
Paskutinės varžytynės
Šiuo metu kone visas bankrutuojančios „Vakuolės“ nekilnojamasis turtas yra parduotas. 2021-ųjų gruodžio 6-ąją įvyko planuotos Kaune, Draugystės gatvėje 8B, esančių pastatų ir žemės sklypo varžytynės.
„Būtų juokinga, jei nebūtų graudu“, – pratarė verslininkas. Mat tose varžytynėse nutarė dalyvauti pati „Emsi“ – įsigijo tai, kas jai pačiai yra įkeista.
„Mums reikėjo degalinės, tai mūsų duona.
Tą pinigų sumą, kurią pasiūlėme aukcione, turėtume sumokėti iki numatytos datos.
Tai padarius per dešimtį dienų mums, kaip hipotekos turėtojui, bankroto administratorius turėtų atgal pervesti pinigus. Ar taip ir bus?
Už sklypus, kurie mums įkeisti ir parduoti pernai, negavome nė euro.
Bankroto administratoriui pateikti visi dokumentai, liudijantys apie hipoteką, tačiau jis apsimeta, kad nieko apie tai nežino.
Kaip gali nežinoti, jei skelbdamas varžytynes kaskart nurodydavo, kad parduodamas turtas yra įkeistas?“ – kalbėjo degalinių tinklo atstovas.
Taiko apsaugos priemones
„Vakuolės“ bankroto procese kreditorinis „Emsi“ reikalavimas yra patvirtintas kaip tenkintinas trečiąja eile.
Tačiau didžiausias „Vakuolės“ kreditorius nežino, ar už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos lėšos skirstomos, ar ne.
Praėjusių metų pabaigoje „Emsi“ žengė du žingsnius – paprašė Kauno apygardos teismo, kad jis patikslintų kreditorinį reikalavimą – nurodytų „Vakuolės“ kreditorių sąraše, kad „Emsi“ 7,2 mln. eurų reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu ir hipoteka.
Kitas žingsnis – tol, kol bus išspręstas „Emsi“ kaip kreditoriaus eiliškumo klausimas, teismo buvo prašoma pritaikyti bankroto administratoriui laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas gruodžio 14-ąją šį prašymą patenkino.
Savo ruožtu E.Sinickis šiam teismui aiškino, kad 2017-aisiais, kai „Emsi“ sudarė su Ūkio banku Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį, „Emsi“ esą nė neprašė jos kreditorinio reikalavimo įrašyti į hipoteka užtikrintų reikalavimų sąrašą.
„Vien teisių perleidimas dar savaime nėra įrodymas, kad „Emsi“ kreditorinis reikalavimas yra užtikrinamas hipoteka“, – aiškino E.Sinickis atsiliepime teismui.
Jo teigimu, „Emsi“ esą nepateikė dokumentų, pagrindžiančių reikalavimą, pavyzdžiui, hipotekos ir įkeitimo lakštų, duomenų, koks turtas įkeistas, ir kitų.
Pasak „Emsi“, tai smarkiai prasilenkia su tiesa. Nes su Ūkio banku buvo sudaryta notarinė neatlygintinė hipotekų ir įkeitimų perleidimo sutartis.
Esant tokiai sutarčiai Registrų centrui net nekyla abejonių, kai reikia įregistruoti naująjį hipotekų ir įkaitų turėtoją.
Savo ruožtu sutartyje su banku buvo nurodytas bendrovei „Emsi“ perduodamų hipotekos ir įkeitimo lakštų sąrašas – jų numeriai bei sutarčių datos.
Procesas vilkinamas
Anot „Emsi“ atstovo, tarsi specialiai vilkindamas bankroto procesą „TOP Consult“ pastaruoju metu į teisminius ginčus įsivėlė kaip trečiasis asmuo.
Šiuo metu jie vyksta dėl Kaune, Palemono gatvėje 171, esančio pastato-saugyklos.
Šis nekilnojamasis turtas taip pat yra įkeistas „Emsi“ ir vis dar nėra parduotas, o teisme trečiajam asmeniui – „Vakuolei“ – atstovauja bankroto administratorius.
„Teismuose keletas toje teritorijoje esančių įmonių ginčijasi dėl privažiavimo. Iš tiesų privažiuoti prie įkeisto pastato nėra sudėtinga“, – paaiškino verslininkas.
Dar vienas „Emsi“ įkeistas žemės sklypas, esantis Kaune, Biruliškių g. 2, buvo paimtas visuomenės reikmėms. Už jį bankrutuojanti „Vakuolė“ dar 2020-ųjų rugsėjį gavo 200 tūkst. eurų kompensaciją, tačiau „Emsi“ iki šiol tų pinigų net nematė.
Kitas maždaug hektaro dydžio bendrovei „Emsi“ įkeistas žemės sklypas, esantis Kalvarijos savivaldybės Kušliškių kaime, 2021-ųjų pavasarį taip pat buvo paimtas visuomenės poreikiams – „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Suvalkų rekonstrukcijai.
Už tai buvo skirta 29,64 tūkst. eurų kompensacija.
„Mus ši kompensacija tenkino, bet bankroto administratorius nutarė kitaip. Jis dėl kompensacijos dydžio pradėjo bylinėtis su Nacionaline žemės tarnyba ir Lietuvos automobilių kelių direkcija“, – sakė „Emsi“ atstovas.
Šįmet sausio 3-iąją Regionų apygardos administracinio teismo teisėjai Daina Kukalienė, Ramūnas Šarka ir Janina Vitunskienė nutarė skirti visuomenės poreikiams paimtos žemės rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
„TOP Consult“ teismui aiškino, kad sklypo rinkos vertė buvo nustatyta 2020-ųjų gegužės kainomis. O pernai pavasarį ji esą turėjo siekti kone 60,4 tūkst. eurų.
Daugybė nežinomųjų
Pagal įstatymą, „TOP Consult“ su „Vakuole“ dėl turto valdymo, pajamų gavimo, informacijos teikimo dar 2014-aisiais turėjo pasirašyti pavedimo sutartį, bet tai nebuvo padaryta.
„TOP Consult“ be pavedimo sutarties galėjo veikti tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo.
Anot pašnekovo, bankroto administratorius sutartį turėjo pasirašyti su kreditorių susirinkimo pirmininku Ūkio banku, bet su juo bylinėjosi dėl banko išbraukimo iš kreditorių sąrašo.
Išbraukti nepavyko, o kreditorinį reikalavimą nupirko „Emsi“ ir ji tapo naujuoju kreditorių susirinkimo pirmininku.
„Emsi“ reikalavimu „TOP Consult“ pateikė susirinkimui pavedimo sutarties projektą, kurį pataisyti nurodė teismas.
Mat pavedimo sutarties sudarymą turi kontroliuoti ne tik kreditoriai, bet šiuo atveju ir Kauno apygardos teismas.
Iki šiol pavedimo sutartis nesudaryta: joje reikia pasisakyti dėl jau panaudotų lėšų ir dėl būsimo atlyginimo už administravimo paslaugas.
Tačiau E.Sinickis informaciją apie sau pervestas sumas slepia, todėl vengia ir sudaryti sutartį.
Kreditoriai nežino, kiek bankroto administratorius gauna atlyginimo, kiek nuompinigių gavo už bendrovės „Voil“ išnuomotas „Vakuolės“ degalines“, – kalbėjo „Emsi“ atstovas.
Žemės sklypas su statiniais Kušliškėse, Suvalkijos gatvėje (Kalvarijos sen.), iš varžytynių buvo parduotas pernai rugpjūtį.
Tačiau „Emsi“ negavo nei pinigų, nei finansinės ataskaitos, kaip ir kam jie buvo administratoriaus paskirstyti.
Tiktai tada, kai „Emsi“ paprašė teismo, kad jis įpareigotų nemokumo administratorių „TOP Consult“ išmokėti lėšas už jau parduotą turtą ir kreditoriams pateiktų finansinius dokumentus, paaiškėjo, kad minėtas sklypas parduotas už 671 tūkst. eurų.
Ir kad už varžytynėse parduotą sklypą, esantį Varėnos rajone, Merkinėje, bankroto administratorius gavo 195 tūkst. eurų.
Taigi bankrutuojanti „Vakuolė“ jau gavo 1,066 mln. eurų už tris žemės sklypus, tačiau įkaito turėtoja „Emsi“ iš jų negavo nė cento.
