Lietuva palaikymo nesulauks
Joje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis pripažino, kad konfliktas su Kinija šiuo metu yra vienas karštesnių, tačiau situacija įvairialypė.
Jis pasakojo, kad LPK priklausančios inžinerijos pramonės įmonės eksportuoja pusgaminių ir atskirų komponentų į Vokietiją. Pastarosios šalies santykiai su Kinijos pramoninkais geri, tačiau Vokietija nerizikuotų viešai palaikyti Lietuvą.
Anot LPK viceprezidento, vyko susitikimai su ministerijomis iš Vokietijos, kurios atsakingos už eksportą ir importą. „Kalbėjome apie tai, ar galima kažką padaryti, kad tos trūkinėjančios grandinės, atsiradusios iš Kinijos, galėtų būti perkeltos į pačią Kiniją. Nagrinėjome klausimą, kaip galime išspręsti problematiką, kad kinai neblokuotų Vokietijoje pagamintų gaminių“, – dėstė A.Laurinaitis.
„Bendra vokiečių pozicija buvo ta, kad ekonominė gerovė yra svarbiau už Lietuvos verslo gerovę arba Lietuvos politikų priimamus sprendimus“, – komentavo LPK viceprezidentas. Pasak pašnekovo, tam, kad Vokietijos verslas nenukentėtų dėl Lietuvos gynybos, buvo prašyta užtikrinti kompanijų, asociacijų ir konfederacijų pasisakymų konfidencialumą.
A.Laurinaitis atviravo, kad rengiamos apklausos atskleidžia, jog pasisakiusieji bijo nukentėti nuo politikų sprendimų. „Ta situacija, kurioje esame dabar, Lietuvos verslą stipriai neramina, ir LPK, būdama tarptautinių organizacijų nare, formuoja įvairias pozicijas Europos Komisijos (EK) atstovams, bet iš reakcijos matosi, kad EK neturi aiškios pozicijos ir neturi aiškių kriterijų, kas vyksta su Lietuva.
Kinijos poelgis yra labai intelektualus, Lietuvos verslas nesusiduria su jokiais rašytiniais apribojimais. Visi sunkumai kyla iš niekur. Kinijos verslas nenori bendrauti su Lietuva, atsiranda ir muitinės problemos“, – sakė A.Laurinaitis.
Vokietija – pramoninė valstybė, kuri per ilgą laikotarpį yra perkėlusi daug savo gamyklų į Kiniją. Pastarųjų skaičius siekia kelis tūkstančius. Taip yra pasielgusios ir kitos mažesnės ES narės. Visgi plėtros ir patekti į Kinijos rinką jos siekė idešimtmečiais. Lietuva tuo tarpu turėjo žymiai mažiau laiko.
Anot A.Laurinaičio, kadangi pagalbos iš didesnių šalių nesulauksime, lieka patiems bandyti įsitvirtinti naujose rinkose – pavyzdžiui, JAV.
Vis tik Lietuva yra ES narė ir JAV negali pritaikyti išskirtinių prekybinių sąlygų. Belieka iš Lietuvos tikėtis supaprastintų sertifikatų ir leidimų atskiroms produktų šakoms. Per metus, anot LPK viceprezidento, to padaryti bus neįmanoma.
Nafta vietą užleido lustams
Mikroschemoms užkariavus tiek buitį, tiek automobilių pramonę, Lietuvos Robotikos asociacijos valdybos pirmininkas Justinas Katkus teigė, jog tiek Taivano, tiek Pietų Korėjos tandemas diktuoja pasaulines madas. JAV taip pat tam tikriems lustams pajėgumų netrūksta.
„Taivano opumas pradėtas justi dėl kinų ir amerikiečių prekybinio karo, kai pastarieji uždėjo ribojimus kinams gauti pažangiausius lustus, kurie daugiausia ir gaminami Taivanyje bei Pietų Korėjoje. Per pastaruosius kelis metus labiausia importuojama preke į Kiniją tapo nebe nafta, o lustai“, – pabrėžė J.Katkus.
Kinai sparčiai juda inžinerijoje, sakė J.Katkus: jiems tai – gyvybiškai svarbu, jie vis dar technologiškai nėra pasiekę tokio lygio, kad patys pasigamintų tiek lustų, kiek jiems reikia. Juolab kad kinai labai stipriai juda į priekį inžinerijoje.
Pasak J.Katkaus, 2021 m. visa ši industrija generavo apie 580 mlrd. JAV dolerių. Dėl tokių didelių sumų pripažįstama, jog šiuo metu technologijos tampa svarbiu politiniu įrankiu.
Be kita ko, susiklosčiusiai situacijai, anot J.Katkaus, ir koronavirusas: žmonėms darbą perkeliant į namus, 30 proc. padidėjo išmaniųjų įrenginių poreikis.
„Blogai ir tai, kad tam tikruose gamybos procesų etapuose gyvybiškai svarbus labai gėlas vanduo. Taivanis 2020 m. dėl sausrų turėjo jo deficitą, be to, tais pačiais metais ir 2021 m. Japonijoje kilo gaisrai, kurie taip pat pristabdė gamybos procesus“, – dalijosi pastebėjimais specialistas.
Automatizavimo paslaugų ir produktų tiekėjos „Elinta“ generalinio direktoriaus dr. Vytauto Jokužio tikinimu, Taivanas šiuo metu valdo pačias moderniausias technologijas: „Didžiausia pasaulyje lustų gamykla – „Samsung“, antroji – „TSMC“ Taivane. Jos metiniai pardavimai didesni už Lietuvos biudžetą. Taip pat yra ir „MediaTek“.
Dr. V.Jokužis pateikė pastebėjimą, jog JAV kontroliuoja 47 proc. lustų rinkos, nors tris ketvirčius lustų gamina Vidurio Azijos šalys, o pati JAV– vos 10 proc. Visgi, dr. V.Jokužio teigimu, svarbu, kad lustų gamyba būtų sąjungininkų rankose.
Lustų gamyboje įsitvirtintų ir Lietuva
Lietuvos Robotikos asociacijos valdybos pirmininko teigimu, pirmiausia Lietuvai reikia suvokti, kokiame lustų gamybos lygyje nori „žaisti“: ten, kur Taivanas, ar mūsų „Eurolygoje“.
„Jeigu norime žaisti antrinėje lygoje, kur yra paprastesnės technologijos, tokiu scenarijumi aš tikiu“, – sakė J.Katkus.
Anot jo, svarbų vaidmenį atlieka ir ES. „Ji jau yra išsigandusi ir liepos mėnesį priėmė Lustų aktą, kuriuo strategiškai ruošiasi valdyti tiekimo grandines ES ir siekia dvigubai padidinti savo buvimo procentą“, – dalijosi komentaru J.Katkus.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad ES svarsto investuoti 20–40 mlrd. eurų į tam tikrų rinkų pritraukimą Europoje. „Jeigu įsijungtume į bendrą Europos žaidimą ir vieną iš strateginių objektų atkeltume į Lietuvą, tai būtų didžiulis laimėjimas: atsirastų žmonės, kurie dirba, atsirastų industrija“, – sakė specialistas.
Tiesa, J.Katkus pabrėžė, kad tam pačiam tiksliui Taivanas yra numatęs 400 mlrd. eurų. „Vien iš šio palyginimo matome, kad, jei žaisime, tikrai nežaisime aukščiausioje lygoje, ir reikėtų pradėti ten, kur galima patekti“, – patikino J.Katkus.
Visgi dr. V.Jokužis turi palankesnį požiūrį: „Manau, kad lustų gamyba – labai tinkama pramonės šaka Lietuvai.“
Nors lustų gamybai pirmiausia reikėtų investuoti 4 mlrd. eurų, ateityje, anot dr. V.Jokužio, Lietuva galėtų tapti lustų, skirtų buitinei technikai ar automobiliams, gamintoja.
