Dūmų smarvė, o po to ir kaukiančios ugniagesių automobilių sirenos 2019-ųjų spalio 16-osios naktį sukėlė ant kojų Alytaus ir jo apylinkių gyventojus.
Dzūkijos sostinės Pramonės rajone užsiliepsnoję padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“ sandėliai išgąsdino visus – ir miesto, ir priemiesčio žmones, ir savivaldybės valdininkus.
Alytaus meras Nerijus Cesiulis tąsyk į pagalbą ugniagesiams kvietė visus, kas tik galėtų prisidėti gesinant gaisrą.
Juk bendras gamykloje siautėjusio gaisro plotas siekė apie 5 tūkst. kv. metrų, o ant degančių padangų užvirtus stogui buvo šaukiamasi net traktorininkų pagalbos, kad jie pagelbėtų išstumdyti įgriuvas.
Į Pramonės rajoną ir sunkvežimiai, ir autobusai, ir visi kiti automobiliai ėmė plūsti per „Statetos“ degalinės aikštelę, esančią miesto pakraštyje, prie Miklusėnų kaimo.
Mat dėl gaisro Alytuje buvo uždaryta Audėjų gatvė ir dalis Pramonės gatvės – ten buvo nutiestos gaisro gesinimo žarnos. O sankryža, iš kurios kelias suko link pramoninio rajono, tuo metu buvo remontuojama.
Gaisrui neslopstant dėl aplinkos oro užterštumo pavojingomis medžiagomis Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija.
Ištiesė pagalbos ranką
„Darysiu viską, kad pateisinčiau jūsų pasitikėjimą. Ne žodžiais, o darbais“, – šis Alytaus mero, turinčio Mylimiausio politiko titulą, įrašas feisbuke degalinių tinklą valdančios bendrovės „Stateta“ savininkui ir vadovui Karoliui Stasiukynui dabar kelia net ne nuoskaudą, bet pyktį.
Pasak jo, mero žodžiai visiškai skiriasi nuo darbų – miesto valdžia lengvai dalijo pažadus, bet jų netesėjo.
„Ne kam kitam, o man, degalinės savininkui, kilus gaisrui skambino meras N.Cesiulis. Jis pats prašė, kad leistume naudotis aikštele, ir pažadėjo atlyginti žalą, jei mašinos pažeis jos dangą.
Alytaus miesto savivaldybė oficialu raštu patvirtino įsipareigojimą tai padaryti. Esą dėl susidariusios ekstremalios situacijos gesinant gaisrą nėra galimybių kitaip organizuoti eismo.
Sutikau padėti miestui. Skyriau ir finansinę paramą Alytaus ugniagesių tarnybai, kad tik gaisras greičiau būtų užgesintas.
Netrukus savivaldybes darbuotojai nuėmė prie degalinės ženklus, ribojančius eismą, ir visas miesto bei tranzitinis sunkusis transportas ėmė dundėti per tą vargšę aikštelę“, – pasakojo K.Stasiukynas.
Sugadino visą aikštelę
Kaip tik 2019-ųjų vasarą „Stateta“ buvo atnaujinusi šią aikštelę – paklojusi naują trinkelių dangą. Vilkikai, miškavežiai, autobusai, lengvieji automobiliai – visi jie gaisro dienomis pradėjo grūstis spūstyse, nusidriekusiose per degalinės teritoriją iki pat miesto. Intensyvus, chaotiškas eismas ten išliko iki 2019 metų lapkričio pabaigos.
Degalinės darbuotojai yra nufilmavę, kaip mašinos stodavo, vėl pajudėdavo, signalizuodavo spūstyse. Visi įvažiuodavo ir išvažiuodavo taip, kaip sugebėjo, bet kuria kryptimi.
Prieš žiemą srautas aprimo, o visas chaosas baigėsi, kai 2020-ųjų pavasarį buvo paskelbtas pirmasis karantinas dėl COVID-19.
Susidariusios didelės automobilių spūstys trukdė ir degalinės, ir greta esančio greitojo maisto restorano „Hesburger“ klientams patekti į jų teritoriją. Todėl abi įmonės prarado ir dalį kasdienių pajamų.
Gaisro dūmams išsisklaidžius eismas aprimo. Norėdama užfiksuoti, kokį poveikį aikštelės dangai padarė automobilių srautas, „Stateta“ pasikvietė antstolį.
„Aikštelės danga nebuvo pritaikyta intensyviam naudojimui. Dalis jos ploto – apie 2750 kv. m – buvo stipriai sugadinta: sutrūkinėjo trinkelės, nutrupėjo bortai, išsikraipė aikštelės pagrindai, įdubo šuliniai. Visa tai reikėjo suremontuoti“, – kalbėjo K.Stasiukynas.
Meras atsuko nugarą
Taigi „Stateta“ kreipėsi į tris inžinerinių statinių remonto darbus atliekančias įmones, kad kiekviena jų atskirai sudarytų aikštelės remonto sąmatą.
„Viena įmonė apskaičiavo, kad aikštelės remontas kainuotų 85 312 eurų, kita – kad 86 786 eurus, trečia – kad 88 573 eurus.
Norėdami išvengti visokių interpretacijų dėl sąmatų dydžio paprašėme savivaldybės, kad ji aikštelės remontui skirtų mažiausią sumą“, – pasakojo K.Stasiukynas.
Sulaukusi verslininkų prašymo savivaldybė ėmė aiškinti, kad ne ji, o Finansų ministerija spręs, ar skirti lėšų aikštelės remontui, tiksliau, įmonės patirtiems nuostoliams kompensuoti.
Bet 2020-ųjų balandį paaiškėjo, kad iš Finansų ministerijos, kuri tuo metu skirstė lėšas per gaisrą nukentėjusioms įmonėms ir žmonėms, paramos degalinei savivaldybė negavo.
„Mes likome nei pakarti, nei paleisti. Nesvarbu, kad ministerija neskyrė paramos. Juk per gaisrą ne ji, bet savivaldybė pažadėjo atlyginti žalą. O ji to nedarė ir iki šiol nedaro.
Meras netesėjo pažado, ėmė neatsišaukti į mano skambučius.
Esame apgauti ir dėl to mums tenka bylinėtis su miesto valdininkais“, – sakė K.Stasiukynas.
Dėl pinigų – ginčai
„Kad nagrinėjant bylą nekiltų abejonių dėl patirtos žalos, į pagalbą pasitelkėme ekspertą. Paprašėme, kad jis atliktų tyrimą ir pateiktų išvadas ir dėl aikštelės defektų susidarymo priežasčių, ir dėl jos remonto išlaidų dydžio“, – pasakojo K.Stasiukynas.
Susisiekimo komunikacijų ir statybinės veiklos teismo ekspertas Vidmantas Šerepka defektų tyrimo ataskaitą parengė 2020 m. rugsėjį. Joje teigiama, kad aikštelių danga buvo veikiama ypatingų apkrovų, kurioms ji nebuvo pritaikyta.
„Iš nustatytų defektų pobūdžio ir tokiai trinkelių dangai įrengti keliamų bendrųjų reikalavimų akivaizdu, kad šiuo atveju kiemo aikštelių danga neatitinka leistinųjų nuokrypių tokio pobūdžio statiniams“, – tokią išvadą pateikė ekspertas.
Alytaus savivaldybės administracija eksperto išvadas atrėmė savitai. Į degalinę buvo pasiųsti trys jos valdininkai – du Statybos skyriaus ir vienas Ūkio skyriaus darbuotojas.
Pasižvalgę aikštelėje jie nutarė, kad ji pritaikyta sunkiam krovininiam transportui, mat „nėra tokių transporto priemonių eismą ribojančių ženklų“. Ir kad tos aikštelės nė nereikia remontuoti, esą ji nusidėvėjo natūraliai.
Vėliau tie trys darbuotojai teisme liudijo, kad jokių aikštelės dangos tyrimų neatliko.
Jie esą netgi nežinojo, kaip gaisro dienomis toje vietoje apskritai vyko eismas.
Teismai dar nesibaigė
Kauno apygardos teismas praėjusį rudenį, spalio 25-ąją, patenkino įmonės ieškinį – priteisė iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos 8531 euro remonto išlaidų ir 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bet verslininkai džiaugėsi neilgai – valdininkai nutarė toliau bylinėtis.
„Lietuvos rytas“ paklausė Alytaus savivaldybės, kodėl ji nesilaiko verslininkams duoto pažado – gaisro metu duoto įsipareigojimo suremontuoti „Statetai“ priklausančią aikštelę?
„Kaip informavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėja Svetlana Delekienė, Kauno apygardos teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teisininkai laikosi praktikos vykstant teisminiams ginčams tarp šalių nuo platesnių ir viešų komentarų apie ginčo dalykus susilaikyti“, – tokį atsakymą pateikė savivaldybės atstovas Romas Jankauskas.
Pasak K.Stasiukyno, tai – absurdiška situacija. „Bendrovę Alytuje įkūrėme 1999-aisiais, per tą laiką miesto biudžetui sumokėjome apie 10 mln. eurų mokesčių.
O dabar per teismus tenka reikalauti, kad miesto valdžia tesėtų duotą pažadą.
Tačiau to nedaroma, o savivaldybės valdininkai lengva ranka mėto pinigus teismų karuselei sukti. Išlaidos teisininkams tuoj pasieks pusę aikštelės remontui numatytos sumos. Realiai mums padaryta žala yra daug didesnė, nes pabrango statybinės medžiagos, darbo įkainiai pakilo į aukštumas, tad visos aikštelės remontui tikrai neužteks mums priteistų pinigų“, – sakė jis.
Savivaldybė pinigus skaičiuoja savotiškai
Sigitas Leonavičius, Alytaus savivaldybės Aplinkos ir plėtros komiteto pirmininkas, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas:
„Komitete svarstėme K.Stasiukyno kreipimąsi. Situacija bloga, nes pats miesto meras prašė verslininko, kad jis, esant ekstremaliai situacijai, leistų naudotis degalinės aikštele.
Siūlėme ir merui, ir savivaldybės administracijai tartis su verslininku, spręsti problemą be teismų, nes bylinėjimasis kainuoja daug mokesčių mokėtojų pinigų.
Taip nenutiko, o tai byloja apie pagarbos saviems verslininkams stoką. Juk per dvejus metus, esant tokiai didelei infliacijai, remonto kainos padidėjo, net ir laimėjus teismus verslininkui nebus kuo džiaugtis, o miestas bus teismams išeikvojęs daug pinigų.
Apmaudu, kad Alytuje susiklostė tokia situacija. Juolab kad verslininkams, investuotojams duoto žodžio nesilaikymas nėra vienintelė blogybė.
Pavyzdžiui, Alytaus aerodromas yra įspūdingas. Bet meras ten pasišovė įsteigti laisvąją ekonominę zoną. Studijai buvo išleista per 40 tūkst. eurų biudžeto lėšų, ir tai – be poveikio aplinkai vertinimo. Miesto taryboje pavyko atremti mero užmačias.
Yra kilęs konfliktas ir dėl ledo arenos. Be ekonominių apskaičiavimų, be sąnaudų ir naudos analizės norima skubos tvarka nupirkti iš savivaldybės įmonei Alytaus šilumos tinklams priklausantį pastatą ir, paklojus 150 tūkst. eurų, jį nugriauti.
Bet tuo pat metu siūloma ledo areną statyti visai kitoje vietoje – kartu su futbolo maniežu.
Bet dėl to nesikonsultuojama, tiesiog lengvabūdiškai žaidžiama miesto pinigais. Pavyzdžiui, Druskininkų vandens parkas miestui kasmet duoda milijoną eurų pajamų. Pas mus ledo arena miestui kainuos apie 450 tūkst. eurų kasmet.“
