„Netikiu prognozėms, kad kitų metų pradžioje dujų kaina sumažės, – portalui lrytas.lt sakė komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. – Tačiau netikėčiau ir sakančiais, kad dujų kainos padidės iki 3 tūkst. JAV dolerių. Pati Rusija puikiai supranta, kad jei dujų kaina pakils iki kosminio lygio ir ilgą laiką ten išsilaikys, ilgalaikėje perspektyvoje jai tai bus labai nenaudingas dalykas. Tokiu atveju Europa atspausdins krūvą pinigų, pasiskolins rinkose ir masiškai investuos į atsinaujinančią energetiką, o galbūt netgi grąžins atominę energetiką, kad kažkiek sumažintų dujų poreikį“.
A.Izgorodinas mano, kad Rusija dujų kainas laikys tam tikrame lygyje: nors jos ir bus aukštos, tačiau neperžengs ribos, kuri paskatintų Europą mestis į atsinaujinančią energetiką. Vis dėlto neturėtume nustebti, kad pasitaikys dienų ar valandų, kai dujų kaina bus dar didesnė nei 2 tūkst. JAV dolerių.
Kad 3 tūkst. JAV dolerių už dujas – nėra pagrįsta kaina, portalui lrytas.lt perdavė ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) specialistai. „VERT negali patikrinti šių svarstymų pagrįstumo, tačiau, vertinant ateities sandorių prognozes, tokios kainos nėra pateikiamos“, – teigė jie.
Brangs net vasarą?
Pasak VERT atstovų, kitų metų pradžioje gamtinių dujų kainos, manoma, išliks panašiame lygyje kaip ir dabar. Tokių kainų augimą sąlygoja mažas saugyklų užpildymas Europoje, klimatinės sąlygos, maža pasiūla ir didelė paklausa, nes didelė dalis suskystintų gamtinių dujų krovinių keliauja į Azijos šalis. Kainų kritimo VERT tikisi 2022 m. vasaros laikotarpyje.
Tuo metu naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad rinkoje yra manančių, jog dujų kainos Europoje išliks aukštos visus ateinančius metus, įskaitant ir vasaros mėnesius. „Išankstinių sutarčių kainos per pastarąjį mėnesį išaugo daugiau nei dvigubai, o prekybininkai mano, kad precedento neturintis augimas tęsis iki 2023 m. pradžios. Dujos brangs net karštu oru „, – rašė agentūra.
Kainas sumažintų nebent stebuklas
A.Izgorodinas vardijo priežastis, dėl ko neverta 2022-ųjų pradžioje tikėtis mažesnių dujų kainų.
Viena – klimatas ir orai: išsipildė tų sinoptikų prognozės, kurie sakė, kad Rytų ir Šiaurės Europos laukia šalta žiema. Tai savaime didina šildymo poreikį, kas automatiškai kelia dujų paklausą. „Tuo pačiu dujų pasiūla, mano supratimu, išliks ribota dėl „Nord Stream 2“ sertifikavimo. Panašu, kad jei jis apskritai įvyks, tai gali nutikti kitų metų pirmojo pusmečio pabaigoje arba antrąjį pusmetį. Vadinasi, šį šildymo sezoną Europa baigs su labai ribota dujų pasiūla.
Galbūt klystu, bet manau, kad Vokietijos sprendimai išjungti tris atomines elektrines taip pat gali padidinti dujų paklausą“, – komentavo ekonomistas.
Priminsime, kad Vokietija paskutiniąją 2021 m. dieną išjungė tris atomines jėgaines, laikydamasi nustatyto branduolinės energetikos atsisakymo kalendoriaus, nors Europa šiuo metu patiria vieną didžiausių visų laikų energijos krizių.
Kaip pranešė naujienų agentūra BNS, šis žingsnis perpus sumažins Vokietijos tebeturimus atominių elektrinių pajėgumus ir sumažins energijos gamybą panašiai 4 gigavatais. Tiek energijos gamina apytikriai tūkstantis vėjo jėgainių.
„Europa šį šildymo sezoną baigs su labai panašiomis dujų kainomis, ką turime dabar, nebent įvyks koks nors stebuklas“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Pinigų – kaip šieno
Psichologiškai svarbi 2 tūkst. JAV dolerių dujų kaina – absoliutus rekordas per visą prekybos istoriją. Ankstesnis pikas fiksuotas šių metų spalio pradžioje. O „Žinių radijuje“ kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad jau 2 tūkst. JAV dolerių kaina gali paskatinti ne tik politikus ar verslininkus, bet ir vartotojus susimąstyti: ar verta dujas vartoti, kai kaina tokia aukšta?
„Teko asmeniškai susidurti ir pasidomėti alternatyvomis. Aiškėja, kad net ir alternatyvūs šaltiniai, tokie kaip saulės baterijos, šiai dienai rinkoje išparduotos. Manau, kad didelė vartotojų, matydami tokias kainas, pagalvos apie alternatyvas. Kai dujos kainuoja 2 tūkst. JAV dolerių, praktiškai visos alternatyvos labai patrauklios. Toks kainos lygis pateisina bet ką“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Tuo pat metu, kai dujų kainos siekia rekordines aukštumas, dar nematytus skaičius rodo ir požeminės dujų saugyklos Europoje. „Forbes“ nurodo, kad jų atsargos sumažėjo iki 65 mlrd. kubinių metrų. Tai – mažiau nei 60 proc. jų projektinio pajėgumo. Šitoks lygis – rekordiškai žemas.
Vidutiniškai gruodį dujų iš saugyklų suvartota daugiau nei 500 mln. kubinių metrų dujų per parą. Esant tokiam skaičiui, Europa vis dar turi galimybę įveikti šildymo sezoną, kuris paprastai baigiasi balandžio viduryje. Tačiau šąlant ir didėjant dujų poreikiui, jis gali siekti 1 mlrd. kubinių metrų per parą ar net daugiau. Tokiu atveju Europos saugyklos žiemos viduryje gali būti tuščios.
Jei taip nutiktų, A.Izgorodinas mato dvi išeitis: „Pirmoji nėra pati geriausia – reikėtų deginti iškastinį kurą, antroji – nestabdyti atominės energetikos. Gal tai ir nėra pats ekologiškiausias variantas, tačiau jis pigus. Taip pat reikia vystyti ir atsinaujinančią energetiką, bet vis dėlto reikia pripažinti, kad kol kas jos dalis ES nėra pakankamai didelė, kad Europa galėtų išgyventi be tradicinio iškastinio kuro“.
Kad šie procesai paspartėtų, pašnekovo manymu, reikia spausdinti pinigus ir juos investuoti į atsinaujinančią energetiką. Tokius kaštus turėtų prisiimti Europos Komisija. „Ji gali tai padaryti – ji gali rinkose skolintis dar kaži kiek metų už minusines palūkanas. Tereikia politinio noro. ES iš šios situacijos gali išeiti nugalėtoja ir padaryti svarbias struktūrines išvadas, kad Rusija negali būti vienintelis tiekėjas. Pinigų yra kaip šieno – juos tereikia panaudoti“, – sakė ekonomistas.
Nereikia pamiršti ir dar vieno svarbaus aspekto: ko toliau laukti dujų rinkoje, labai priklausys ir nuo to, kaip klostytis Rusijos ir Ukrainos santykiai. „JAV ir Vokietija aiškiai sako, kad „Nord Stream 2“ sertifikavimas įmanomas tik tada, jei Rusija prieš Ukrainą nesiims karinių veiksmų. O to kol kas niekas negali garantuoti“, – teigė A.Izgorodinas.
