„Įsteigę atstovybę ne Taibėjaus, o Taivano vardu, davėme Kinijai puikų pretekstą, kodėl Kinija dabar gali visam pasauliui parodyti, kaip ji tą Lietuvą pamokys. To preteksto nebuvo galima duoti jokiu būdu. Kas nusprendė šitaip pasielgti, matyt, nesupranta nei Kinijos istorijos, realijų, nei galimybių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R.Rudzkis.
Jo teigimu, konfliktas su Pekinu paliks gilų neigiamą pėdsaką Lietuvos patrauklumui investicijoms. Didžiausią riziką ekspertas įžvelgia apdirbamosios pramonės sektoriui, kuris, primena R.Rudzkis, sudaro didžiausią šalies ekonomikos dalį.
„Investicinį klimatą sugadiname iš karto. Todėl, kad pagrindinis pasaulio fabrikas – Kinija. O pas mus apdirbamoji pramonė yra variklis. Šituo sprendimu sudarytos didžiulės problemos, bent jau didžiulių problemų grėsmė apdirbamajai pramonei, tai matėsi iš karto“, – teigė ekonomistas.
„Jei turi problemų su Kinija, tai labai apsunkina apdirbamosios pramonės eksportą“, – tęsė jis.
R.Rudzkio įsitikinimu, konfliktui aštrėjant, gamintojai spaudimo pasekmes ilgainiui pajus, be to, įmonės gali stabdyti plėtrą Lietuvoje arba perkelti veiklą į užsienio valstybes.
„Buvau visiškai apstulbintas šitos valstybės politikos formuotojų sprendimų. Ir jau matome, kad spaudimas tikrai didelis. Aišku, tai pramonei atsilieps ne žaibiškai, bet tie, kas planavo plėtrą Lietuvoje, ar esamų įmonių, ar naujų statybą, dabar tikrai pasvarstys, ar geriau to neplanuoti kaimyninėse šalyse“, – sako ekonomistas.
E.Rudzkis nemano, kad politikams dar yra kelias atgal ištaisyti santykius su Pekinu.
„Mes neturime prarasti veido. Kaip atrodys, jei staiga lietuviai ims ir atšauks sprendimą, kai pusę metų šneka, koks jis buvo teisingas“, – pabrėžė R.Rudzkis. Eksperto įsitikinimu, Lietuvai šiuo metu gali padėti tik JAV, ypač – ES, kuri privalo pagelbėti Lietuvai.
„ES institucijos turi ginti kiekvieną šalį. Šiandien bus smaugiama Lietuva, po metų – kita šalis, dar po metų – vėl kita. Jei yra ES, kuri turi savo atstovą užsienio politikai, ji turi įsijungti. O su visa ES pyktis Kinijai, žinoma, jau ne su Lietuva. Jei pavyks į tą diskusiją, priešpriešą, įtraukti ES, tada galima tikėtis išeiti su minimaliais nuostoliais“, – neabejojo ekspertas.
„Nors mūsų reputacija tos pačios ES koridoriuose jau gerokai sugadinta“, – pridūrė R.Rudzkis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė, – Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirti tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Savo ruožtu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius praėjusį pirmadienį žiniasklaidai atskleidė, kad Kinijos spaudimas gali skaudžiai smogti Lietuvos ekonomikai, tačiau kol kas Europos Komisija situaciją gali tik vertinti ir stebėti, kokia bus tolesnių Pekino veiksmų įtaka. Anot V.Sinkevičiaus, pradėti derybas dar anksti, kadangi tikrąsias Kinijos valdžios taikomas spaudimo priemones įvardyti sudėtinga.
„Daugelis spaudimo priemonių yra „po stalu“ – jas labai sudėtinga užfiksuoti ir pasakyti, kad prie to prisidėjusi valstybė“, – sakė jis.
