Vilniuje gyvenantis judėjimo negalią turintis Aleksandras teigė, kad pasakymas „neįgaliųjų integracija“ jam nėra priimtinas.
„Tas žodis integracija apskritai neturi egzistuoti. Mes gyvename savo gyvenimą, tik jis turi tam tikrus pritaikymus, kad būtų patogu kiekvienam žmogui: žmogui su negalia, žmogui su vėžimėliais, senjorui su lazdele“, – pasakojo Aleksandras Pocevičius.
Tačiau Aleksandras pripažino, kad kaimyninėse šalyse judėjimo negalią turintiems asmenims sudarytos palankesnės sąlygos. Pavyzdžiui, gauti neįgaliojo vežimėlius yra lengviau.
„Mes vieną kartą per penkis metus gauname vėžimėlį, kurį kaip batus turi sunešioti ir tada gauti naują. Technika turi savybę gesti, todėl reikia taisyti. Toje pačioje Estijoje ir Latvijoje per tą laikotarpį gauna du vėžimėlius“, – tikino A.Pocevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad 2022 metais numatyta Neįgaliųjų reforma turėtų paskatinti sklandesnį ir lengvesnį negalią turinčių asmenų įsitraukimą į visuomenės gyvenimą.
„Negalią turintis asmuo tampa pagalbos, paslaugų priemonių centre ir tos priemonės ir paslaugos pačios turi susirasti asmenį, užtikrinti žmogaus dalyvavimą ir pasitrauimą bei iš esmės pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalusis“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė teigė, kad pagrindinis reformos tikslas – padėti neįgaliems asmenims įsilieti į atvirąją darbo rinką.
J.Jakštienės teigimu, norima eliminuoti socialinių įmonių įstatymų galiojimą: „Visas reikiamas priemones ir paslaugas turime reglamentuoti Užimtumo įstatyme.
Reglamentavimas, kuris suteiks galimybę negalią turintiems asmenims dalyvauti darbo rinkoje, įsitraukti kuo daugiau į atvirą darbo rinką, įgalinimo ir prevencijos priemones tiems asmenims, kurie jau yra darbo rinkoje tam, kad neiškristų, jei negalia susiklosto gyvenimo eigoje.“
Ministerija tikina, kad dėmesio bus skiriama ir neįgaliųjų techninės įrangos kompensavimui.
Dalis techninės pagalbos priemonių bus kompensuojama tam, kad žmonės galėtų jas gauti greičiau, techninės pagalbos centrai neturėtų sudaryti didelių eilių ir žmonės jas galėtų nusipirkti patys, o valstybė kompensuotų išlaidų dalį.
Tarp kitų pakitimų: negalios nustatymo sistemos pokytis, būsto pritaikymo pokyčiai.
Socialinis apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2020 metais Lietuvoje registruota beveik 230 tūkstančių negalią turinčių asmenų, daugiau nei pusė jų yra darbingo amžiaus.
