Tačiau kinai žengė dar toliau – lietuviškam alui užtrenkė parduotuvių duris. M.Horbačauskas skaičiuoja, kad alaus daryklos nuostoliai, užsivėrus Kinijos rinkai, gali siekti 300-500 tūkst. eurų per metus, tačiau tikimasi tai kompensuoti pardavimais kitose šalyse – iš dalies ir Taivane. „Tik, žinoma, šis procesas gali užtrukti kelerius metus, nes Kinijoje verslą auginome septynerius metus“, – teigė pašnekovas.
Štai Taivano užsienio reikalų ministerija feisbuke perdavė palaikymą „draugams Lietuvoje“. Ji ragino lietuvių gaminamą alų rinktis kaip dovaną švenčių proga.
Ten pat pažymima, kad nuo spalio Kinija atšaukė užsakymus, dėl ko aludariai iš Lietuvos patyrė katastrofiškus nuostolius.
„Volfas Engelman“ duomenimis, produkcijos pardavimai Taivane 2021 metais augo apie 23 kartus. T. y. 2020 metais į šią šalį buvo eksportuoti 8 tūkst. litrų produkcijos, o šiais metais tikimasi parduoti apie 180 tūkst. litrų.
Pasak M.Horbačausko, 2020-ųjų pabaigoje pradėtas bendradarbiavimas su Taivanu einasi itin sėkmingai, o 2022 metais tikimasi tolimesnio augimo.
„Džiaugiamės, jog vartotojai Taivane taip greitai pamėgo mūsų produkciją – turime informacijos iš partnerių, jog jie labiausiai vertina „Alaus laiškų“ liniją: tiek dėl produkcijos dizaino, tiek dėl skonių įvairovės ir ryškumo.
Žinoma, prie augimo stipriai prisidėjo ir šių metų įvykiai, susiję su tuo, kad Lietuva padovanojo Taivanui COVID-19 vakcinų, o Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Todėl taivaniečiai dar vasarą masiškai pirko lietuvišką produkciją, o dabar – ir Taivano užsienio reikalų ministerija savo socialiniuose tinkluose ragina pirkti mūsų prekės ženklo produkciją“, – komentavo M.Horbačauskas.
Priminsime, kad Kinija itin aštriai sureagavo į Lietuvos užmojį steigti Taivaniečių atstovybę. Po tokio Lietuvos valdžios sprendimų verslams, turintiems reikalų su Kinija, kyla rimtų problemų: nepriimami mokėjimai, atsisakoma prekiauti lietuviškomis prekėmis, Lietuvos partneriai Europoje spaudžiami nebepirkti prekių iš Lietuvos ir panašiai.
