Prognozių rodikliai pozityvūs
„Pristatėme ekonominės veiklos scenarijų, kuriame numatyta, kaip kitais metais atrodys ekonomika. Planuojama, kad ekonomika augs sparčiau nei prognozuota rugsėjo mėnesį – beveik 5 proc.“ – gruodžio 22 dieną pristatytas prognozes komentavo G.Skaistė.
Finansų ministrė patikino, kad augantys infliacijos rodikliai yra natūralus procesas: tarptautinių rinkų duomenys rodo, kad kitų metų antrąjį ketvirtį kainų augimas stabilizuosis ir vidutinė metinė infliacija bus apie 4 proc. Gyventojų perkamoji galia turėtų augti sparčiau negu infliacija – tai yra dėl atlyginimų augimo, kurių didėjimas prognozuojamas 9 procentais.
Visgi G.Skaistė atkreipė dėmesį, kad du trečdaliai veiksnių, turinčių įtakos infliacijos augimui, yra išoriniai, todėl didelių pokyčių patiems padaryti sudėtinga.
„Pusė metinės infliacijos rodiklio sudaro energijos kainos, kurios yra nustatomos tarptautinėse rinkose ir tarptautinės organizacijos kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos komisija (EK). Tarptautinis valiutos fondas savo prognozėmis sako, kad energijos kainos turėtų stabilizuotis ateinančių metų pradžioje, tai tikėtina, kad antroje metų pusėje kainos pradės lenktis ir infliacija mažėti“, – informacija dalijosi ministrė.
Ji pridūrė ir tai, kad vidutinė metinė infliacija neturėtų būti tokia ženkli kaip šiemet. Visgi finansų ministrė patikino, kad Vyriausybės priimta strategija, kuria didinamos gyventojų pajamos, yra vienas būdų, kaip galima sumažinti infliaciją.
G.Skaistė priminė, kad didinama tiek mėnesinė minimali alga, tiek neapmokestinamas pajamų dydis mažai uždirbantiems. Pabrėžė ir tai, kad buvo padidinti medikų, pareigūnų, mokytojų, kultūros darbuotojų atlyginimai. Taip pat pensijos kitais metais augs daugiau negu buvo prognozuota.
G.Skaistė kritiškai įvertino kitų Lietuvos ekonomistų siūlymus sunkmečiu elgtis kitaip – ne didinti, bet mažinti atlyginimus. „Jei mažintume atlyginimus, tai liktų nepadengti tie du trečdaliai, kurie ateina iš išorinių veiksnių, tai man atrodo, kad renkantis tarp kelių variantų, reikia pasirinkti tokį, kuris žmonėms bus mažiau skausmingas“, – savo pastebėjimus išsakė ministrė.
„Tarptautinės institucijos prognozuoja, kad energijos kainos turėtų stabilizuotis šių metų pabaigoje ir kitų pradžioje. Tarkime, EK prognozuoja, kad energijos ir naftos kainos kitąmet turėtų augti 4,5 karto lėčiau negu šiemet“, – teigė finansų ministrė.
„Kitais metais vaizdas turėtų būti gerokai ramesnis, jeigu prognozės išsipildys“, – pabrėžė G.Skaistė. Ji taip pat paaiškino, kad tokios prognozės remiasi ateities sandoriais, kuriuos įmonės jau sudariusios šiuo metu keliems mėnesiams į priekį.
Ministerijai darbų netrūksta
Šiuo metu mokesčių ekspertų grupėje diskutuojamas gyventojų pajamų mokesčio klausimas, bandant įvesti investicinę sąskaitą. Anot finansų ministrės, kalbama ir apie pelno mokesčio įstatymo tobulinimą, tačiau laukiama tarptautinių sprendimų.
„Labai svarbu, kaip jis bus įgyvendinamas ir kokios bus konkrečios taisyklės“, – pasakojo G.Skaistė. Taip pat pridūrė, kad ir EK šiuo metu rengia direktyvos projektą apie tai, kaip tai bus įgyvendinta Lietuvoje.
Finansų ministrė atkreipė dėmesį, kad yra svarbu sulaukti šių sprendimų ir pamatyti, kaip tai paveiks konkurencingumą Lietuvoje ar kaimynines šalis. Anot G.Skaistės, tokie sprendimai būtų priimami pavasario sesijoje.
Taip pat mokesčių ekspertų grupėje vyksta diskusijos dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo nekilnojamojo turto mokesčio klausimu.
G.Skaistė akcentavo ir tai, jog pirminis nekilnojamojo turto mokesčio (NT) vaizdas jau yra, tačiau vis dar diskutuojama dėl tinkamiausio sprendimo.
„Buvome pristatę tris alternatyvas, kurios remiasi į esminį pokytį, kad būtų skaičiuojamas nebe mokesčio mokėtojui, o nuo kiekvieno objekto“, – sakė G.Skaistė. Anot finansų ministrės, tokiu būdu būtų sunkiau išvengti šio mokesčio. Toks pakeitimas prisidėtų ir prie NT rinkos vėsinimo: „Matome, kad žmonės perteklinius pinigus linkę investuoti į NT ir tai yra vienas iš Lietuvos išskirtinumų.“
NT mokesčio klausimą, pasak G.Skaistės, planuojama aptarti pavasario sesijoje, o ateinančių metų pradžioje vyks neformalus Vyriausybės pasitarimas.
„Aš visada sakau, kad naujų mokesčių niekas neatneša, tiesiog yra keičiamas esamų mokesčių modelis, kad šiek tiek teisingiau surinktų mokesčius ir ekonomikai mažiau kenktų“, – pabrėžė ekonomistė. Pasak finansų ministrės, yra tokių mokesčių, kurie žalingi, bet taip pat ir tokių, kuriuos tarptautinės institucijos rekomenduoja įvesti. Tai yra aplinkosauginiai ir turto mokesčiai.
Ekspertai kalba ir apie Aplinkos ministerijos pateiktų žaliųjų mokesčių siūlymus, nustatant kitokius akcizus nuo 2023 m. Taip pat diskutuoja apie konstitucinio fiskalinio drausmės įstatymo pakeitimą, kuris leistų savivaldai daugiau skolinti europinių projektų kofinansavimui.
Pasirinko vidurio kelią
Kitais metais laukiama mažesnio nei šiemet valstybės biudžeto deficito. „Žvelgiant į tarptautinį kontekstą euro zonoje ir ES, deficitai kitur tikrai didesni. Euro zonoje vidurkis yra 3,9 proc. o mūsų – 3,3 proc., tai bendrame kontekste atrodome neblogai“, – komentavo finansų ministrė.
„Europos taryba vis dar rekomendavo šalims narėms taikyti skatinamąją finansinę politiką, tam, kad būtų palaikomas ekonomikos atsigavimas ir prisitaikymas prie pandemijos. Renkamės vidurio kelią – visgi ekonomika Lietuvoje atrodo gerai“, – „Žinių radijo“ laidoje dėstė G.Skaistė.
Laidos pašnekovė taip pat sakė, kad džiugina augantis investicijų skaičius, išaugo tiek gyventojų, tiek įmonių indėliai bankuose. Tai, anot G.Skaistės, reiškia, kad pinigai rinkoje sukasi greitai, o žmonių vartojimas auga.
Taip pat finansų ministrė tokį pokytį siejo su darbo užmokesčio didinimo prognozėmis ir darbo jėgos paklausa privačiame verslo sektoriuje. „NPD didinimas paveikė 73 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje.
Visgi G.Skaistė priminė, kad nors ir reikėtų konkrečiau apsibrėžti, kas yra vidurinioji klasė, būtent šiai žmonių grupei parodytas nemažas dėmesys. Kitais metais apie 10 proc. atlyginimai didės kultūros darbuotojams, pareigūnams, medikams, socialiniams darbuotojams, mokytojams.
Nors Lietuvoje kitais metais ekonominės prognozės pozityvios, finansų ministrė atsižvelgė į kitą aktualų klausimą – eksporto ir importo ryšius ir jų ateitį su Kinijos rinkomis. G.Skaistės teigimu, poveikį mūsų šalies ekonomikai pamatyti labai sunku, tai gali būti nemaža problema.
Tiesiogiai į Kiniją Lietuvos įmonės eksportuoja apie 1 proc. viso eksporto, tačiau antrinis Kinijos poveikis, susijęs su tam tikru spaudimu, yra grėsmingesnis. Vis dėlto finansų ministrė įsitikinusi, kad Lietuvos verslas geba prisitaikyti ir vieni neliksime.
Ministrė akcentavo, kad nuolat diskutuojama su verslo partneriais, Europos valstybėmis ir JAV, todėl manoma, kad sąjungininkės taip pat imtųsi atitinkamų veiksmų, reaguojant į Kinijos veiksmus.
