„Didžiausias pardavimų augimas šiais metais buvo fiksuotas putojančių vynų sektoriuje. Burbuliuojančių gėrimų buvo parduota net 16 proc. daugiau nei pernai. Kokteilių ir silpnų likerių iki 15 proc. stiprumo pardavimai augo 12 proc., o šviežių vynuogių vyno pardavimai – 7,6 proc. Per vienuolika mėnesių iš šių grupių buvo surinkta atitinkamai akcizo mokesčio – 10 mln. eurų, 1,5 mln. ir 21,9 mln. eurų. Iš viso 33,4 mln. eurų iš trijų kategorijų, arba 3 mln. eurų daugiau nei pernai“, – ketvirtadienį išplatintame komentare teigia M.Dubnikovas.
„Grįžkime prie svarbiausių kategorijų, kurios suneša daugiausiai mokesčių. Stipriųjų gėrimų pardavimai augo 7,7 proc. šiais metais ir sunešė 239 mln. eurų mokesčių, arba 21 mln. eurų daugiau, o alaus pardavimai susitraukė 3,3 proc. ir sunešė 76,7 mln. eurų mokesčių, arba 2,6 mln. eurų mažiau nei pernai“, – aiškina jis.
Pasak analitiko, šie pardavimų pokyčiai signalizuoja, kad akcizų politika keičia vartotojų įpročius. Jo vertinimu, akcizų keitimą galima padalinti į du etapus – „žaliųjų“ valdymo periodas, kai drastiškai buvo renkami mokesčiai iš alkoholio, ir šiandienos valdančiųjų priimtas nuoseklus mokesčių didinimo planas iki 2024 metų. Per aštuonerių metų periodą mokesčiai jau padidinti ir planuojami didinti atitinkamai: visam vynui augs 181 proc., alui – 182 proc., stipriems gėrimams – 82 proc.
„Vyno pardavimai auga, nepaisant mokesčio augimo, ir tai yra suprantama. Žmonių pajamoms augant, didėja poreikis tokio tipo produkcijai, kurios vartotojas nėra toks jautrus kainai. Tuo pat metu akcizai tikrai veikia visos vartotojų imties pasirinkimą. Pavyzdžiui, 141 proc. padidinus spirituoto vyno akcizą, ši kategorija praktiškai išnyko, nes vartotojas (dažnai probleminis) yra jautrus kainai. Tokie vartotojai tikrai susirado pakaitalą, ir tai nebuvo šviežių vynuogių vynas. Pagal pardavimus, greičiausiai migravo į stiprųjį sektorių“, – tvirtina M.Dubnikovas.
Verslo konfederacijos viceprezidento teigimu, alkoholio akcizų keitimas ne tik sunaikino probleminį sektorių, bet ir didina stipraus alkoholio pardavimus, kas reiškia, kad mes toliau apie 40 proc. gryno alkoholio suvartosime iš stipriųjų gėrimų, kai Vakarų Europoje stiprus alkoholis sudaro apie 20 proc. viso grynojo alkoholio.
„Daugiau nei dvigubu žingsniu didinant vynui ir alui akcizą, stumiame alkoholio vartojimą rytinių tautų kultūros link. Tokiose šalyse, kaip Vokietija, Prancūzija ar Italija, mokesčių struktūra ir kryptis yra visiškai priešinga – skatinanti silpno alkoholio populiarumą“, – mano jis.
„Be to, šiek tiek koreguojant akcizo politiką, tikėtina, jo būtų surinkta daugiau, nes stipraus alkoholio pardavimai nemažėja didėjant akcizui, kol kas šis taškas nėra pasiektas. Reikia sulaukti pilnų šių metų duomenų, bet labai tikėtina, kad jie dar labiau pasikeis stipraus alkoholio pardavimų augimo link.
Vien lyginant lapkričio mėnesius šiais ir praėjusiais metais, matomas 19 proc. augimas, kai alus krito 4 proc., ramus vynas sumažėjo 5,6 proc., o putojančio vyno pardavimai augo 12 proc. Labai įdomūs skaičiai, kurie verčia pagalvoti, ar norime būti stipraus alkoholio šalimi“, – pastebi M.Dubnikovas.
