Nuo 1989 m., kai šalyje gyveno beveik 3,7 mln. žmonių, Lietuva sumažėjo 900 tūkst. gyventojų, per pastarąjį dešimtmetį – 223 tūkstančiais. Dėl dabar sulėtėjusios, bet dar nenutrūkusios emigracijos šalis per 10 metų prarado maždaug 120 tūkst. žmonių.
Tokia statistika buvo žinoma – tik dabar ji patikslinta ir susisteminta, tad gali praversti vertinant Lietuvos demografinę padėtį.
Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ne vien dėl emigracijos, bet ir dėl neigiamo gimstamumo ir mirtingumo santykio.
Dėl to stebimas ir visuomenės senėjimas – per dešimtmetį vidutinis gyventojų amžius išaugo nuo 41 iki 44 metų. Moterų gyvenimo trukmės vidurkis didesnis, todėl jų dabar šalyje gyvena maždaug 200 tūkst. daugiau nei vyrų.
Socialiniu ir ekonominiu požiūriu labai svarbus ir regioninis žmonių pasiskirstymas. Vilnius – vienintelis Lietuvos miestas, kuriame gyventojų skaičius auga. Sostinėje gyvena daugiau kaip 556 tūkst. žmonių – penktadalis šalies gyventojų.
Tai didina Vilniaus patrauklumą investuotojams, plečia ekonomines galimybes ir sostinės atotrūkis nuo Vidurio Vakarų regiono vis auga, o sustabdyti ypač mažų miestų ir rajonų nykimą darosi vis sunkiau.
Bet vienu metu su gyventojų surašymo duomenimis paskelbta ES ekonominė statistika turėtų lietuvius nuteikti optimistiškiau. Daug kam bus sunku patikėti, kad gyvename turtingiau už visus kaimynus, – būtent tokią išvadą perša ES šalių bendrojo vidaus produkto (BVP), apskaičiuoto pagal perkamosios galios standartą, skaičiai.
Atsižvelgus į kainų skirtumus, pernai Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė 87 proc. ES vidurkio. Tuo metu, tarkime, Latvijoje šis rodiklis siekė tik 70 proc. Skirtumas nemažas, nors plika akimi tokio smarkaus Latvijos ekonomikos atsilikimo nematyti. Kaimyninėje šalyje ir kainų lygis aukštesnis nei pas mus – pernai sudarė 73 proc. ES vidurkio, o Lietuvoje – 68,2 procento.
Turbūt dar labiau lietuviai turėtų nustebti išgirdę, kad pagal ekonominę gerovę lenkiame ir lenkus, ir estus. Lenkijos BVP vienam gyventojui, perskaičiavus pagal perkamąją galią, sudaro 76 proc. ES vidurkio, kitaip sakant, 11 proc. mažiau negu Lietuvos, nors kainos šioje šalyje gerokai žemesnės – tik 60,3 proc. ES vidurkio.
Estiją esame įpratę laikyti sektinu pavyzdžiu daugelyje gyvenimo sričių, pažangesne pagal ekonominę ir socialinę raidą šalimi. Matyt, dalį tiesos tokiuose vertinimuose galima įžvelgti, bet BVP statistika nerodo, kad Lietuva ekonominiu požiūriu atsiliktų nuo Estijos.
Netgi priešingai – Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią aukštesnis už estiškąjį, kuris sudaro 84 proc. ES vidurkio. Tiesa, šį rodiklį mūsų šalies naudai nusveria gerokai aukštesnis Estijoje kainų lygis, siekiantis 80,2 proc. ES vidurkio.
Vis dėlto jei tokia statistika atrodo atitrūkusi nuo realybės, individualaus vartojimo duomeys patvirtina, kad lietuviai jau nedaug atsilieka nuo europinio lygio, – Lietuvoje vieno gyventojo išlaidos siekia 95 proc. ES vidurkio. Pagal šį požymį šalis gyvena net geriau, negu rodo BVP duomenys.
Žinoma, statistiniai vidurkiai gali slėpti didžiulius socialinių grupių gyvenimo skirtumus, didelį atotrūkį tarp turtingiausių ir skurdžiausių visuomenės sluoksnių. Pavyzdžiui, lietuviai dominuoja neseniai paskelbtame Baltijos šalių turtingiausių žmonių dešimtuke.
Kad ir kaip būtų, tiesiausias kelias skurdui mažinti ir socialinėms problemoms spręsti – spartus ekonomikos augimas.
Lietuvos bankas (LB) palyginti optimistiškai vertina šalies ūkio padėtį, padidino iki 5,1 proc. šiųmetę BVP augimo prognozę. Numatoma, kad ekonomika augs ir kitais metais, nors kiek lėčiau – 3,6 proc., bet nurodomos ir rizikos, kurios gali stabdyti šalies plėtrą.
Pirmiausia gresia didesnė, nei manyta anksčiau, infliacija – 2022-ųjų jos vidutinio metinio lygio prognozė didinama iki 5,1 proc., nors tikimasi, kad antroje metų pusėje ji atlėgs.
Daug sunkiau numatyti geopolitinių rizikų poveikį. Kinijos kerštas Lietuvai už Taivaniečių atstovybės atidarymą, galimas ne tik baltarusiškų prekių, bet ir tranzito iš jos į Lietuvą sustabdymas gali suduoti skaudų ir kol kas sunkiai prognozuojamą smūgį šalies ūkiui.
Šalia tarptautinių grėsmių Lietuva susiduria ir su vidiniais ekonominės plėtros iššūkiais. LB vertinimu, rimčiausias – darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos, trūkumas. Šalyje registruota beveik 27 tūkst. laisvų darbo vietų, kai kuriuose ūkio sektoriuose net apie 40 proc. darbdavių nurodo, kad jų įmonių plėtrą stabdo darbuotojų stygius.
Tai sunkiai sprendžiama problema, nes darbo rinką ankstesniais metais smarkiai nustekeno emigracija, o švietimo, profesinio rengimo sistema nespėja parengti verslui reikalingos kvalifikacijos specialistų.
Lazda turi du galus – darbuotojų trūkumas skatina atlyginimų augimą. Šiemet lietuvių uždarbis auga 10 proc., kitąmet prognozuojama, kad jis didės 8,2 proc. Tai turėtų skatinti žmones įgyti paklausias specialybes, toliau stabdyti emigraciją.
Regis, prielaidų geresnei ateičiai regėti, bet ir tamsių debesų apstu.
