Savaitei likus iki Kalėdų į į Stambulo ir Ankaros gatves protestuoti buvo išėję tūkstančiai žmonių.
Tik ne dėl politinių priežasčių, o dėl kylančių kainų ir krintančio liros kurso. „Užteks“, – skelbė plakatai. Šios akcijos rengėja – kairiųjų pažiūrų sąjunga „Disk“, tačiau prisidėjo ir kitos organizacijos.
Labiausiai brango aliejus
Tiesa, protestuotojams sekėsi prastai – Ankaroje buvo suimta apie 90 studentų, nes jie mitingavo be leidimo.
Tačiau jau nuo vasaros pabaigos pagreitį įgavo jaunimo judėjimas „Nerandame pastogės“, į kurį jungiasi būsto didmiesčiuose neišgalintys išsinuomoti studentai.
To priežastis – nuvertėjusi lira. Per metus jos kursas, palyginti su euru ar doleriu, smuko maždaug perpus. Pasak Stambulo miesto administracijos, pragyvenimas pabrango apie 50 procentų.
Beje, kainų šuolio rekordininku tapo turkų mėgstamas saulėgrąžų aliejus, už kurį dabar tenka mokėti 138 procentais daugiau nei prieš metus.
Mažai kas tiki statistika
Oficialiais duomenimis, lapkritį metinė (palyginti su 2021 metų lapkričiu) infliacija siekė 21,3 procento, spalį – 19,9 procento, bet tokiais skaičiais mažai kas tiki.
Opozicijos lyderis Kemalas Kilicdaroglu nesėkmingai mėgino patekti į Statistikos tarnybą ir pasiaiškinti dėl šių duomenų tikslumo.
Juo abejoja ir ekonomistai: „Lira per mėnesį nuvertėja 30 procentų, o infliacija siekia tiktai 3,5 procento? Abejoju. Toks skaičiavimas yra beprasmis“, – teigė analitikas Timothy Ashas.
Atleidimai – vienas po kito
Turkijoje infliacijos lygis dviženklis jau nuo 2017 metų, o smukusi lira jį dar padidino. O pastarosios kursą nulėmė šalies prezidento Recepo Tayyipo Ergodano spaudimas mažinti bazines palūkanų normas.
Jam nepasidavę bankininkai netekdavo postų, todėl nuo 2019 metų buvo atleisti net trys Centrinio banko vadovai, o neseniai – ir finansų ministras. Turkijos bankas netrukus sumažino bazinę palūkanų normą nuo 16 iki 15 procentų ir, kaip planuojama, dar sykį tai padarys šį mėnesį.
Taip šalies valdžia tikisi paspartinti ekonomikos augimą.
Tiesa, jis ir taip nėra lėtas: per trečiąjį šių metų ketvirtį šalies ūkis, palyginti su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, paūgėjo 7,4 procento, tačiau viską greitai surijo infliacija.
Užsieniečiai perka būstus
Infliacija džiugina tik užsieniečius, kurie mielai šluoja nekilnojamąjį turtą.
Vien lapkričio mėnesį kitų šalių piliečiams Turkijoje buvo parduota daugiau nei 7 tūkstančiai namų, daugiausia iraniečiams, irakiečiams, rusams ir vokiečiams. Tai 48 proc. daugiau negu prieš metus ir 25 proc. daugiau nei spalį.
Nieko nuostabaus, nes silpna lira tokiems pirkėjams itin palanki. Kaip ir bulgarams, kurie pamėgo atvykti į Turkiją tiesiog nusipirkti kasdienių prekių ir kartu pailsėti.
Kadangi Bulgarijos levas susietas su euru, čia jiems tiesiog viskas pigiau.
Todėl nenuostabu, kad Naujųjų metų sutiktuvėms pasienyje esančiame Edirnės mieste kaimynai jau užsakė visus viešbučius.
