Šiandien kalbiname Vytautą Karalevičių, su kolegomis Mantu Mockevičiumi ir Justu Dobiliausku įkūrusį virtualių valiutų keityklą „SpectroCoin“, kurios verslo pradžią aprašėme anksčiau minėtame straipsnyje.
Po 8-erių veiklos metų „SpectroCoin“ turi daugiau nei milijoną registruotų vartotojų, o verslininkų įkurtos įmonės išsibarsčiusios visame pasaulyje – vien Lietuvoje prie plataus tiekiamų produktų spektro prisideda daugiau kaip 180 darbuotojų.
Be kriptovaliutų, verslininkai pradėjo teikti inovatyvias mokėjimo sąskaitų, mokėjimo kortelių bei paskolų verslui paslaugas, taip mesdami iššūkį tradiciniams bankams. Jų įkurta „Bankera“ kelerius metus iš eilės patenka tarp 50-ies geriausių „fintech“ inovatorių pasaulyje tarptautinės konsultacijų bendrovės KPMG sudarytame reitinge.
Pernai „Bankera“ tapo Europos Komisijos organizuoto hakatono pandemijos poveikiui ekonomikai sumažinti nugalėtoja.
Įžengė į tradicinių finansų pasaulį
– „Lietuvos rytas“ apie jus rašė 2013-aisiais, pačioje verslo pradžioje. Kaip pasikeitė jūsų verslas per pastaruosius aštuonerius metus?
– Augome dviem kryptimis: plėtėme paslaugas, skirtas kriptovaliutų vartotojams, ir įžengėme į tradicinių finansinių paslaugų sektorių.
„SpectroCoin“ klientams jau galime pasiūlyti su kriptovaliutų pinigine susietas mokėjimo korteles ir paskolas su kriptovaliutų užstatu, o verslams – galimybę priimti atsiskaitymus kriptovaliutomis elektroninėse bei fizinėse parduotuvėse. Šiemet pristatėme kriptovaliutų biržą „SpectroCoin Pro“ – vieną iš kelių biržų pasaulyje, kuriose yra mokami komisiniai už pateiktus sandorius. Platformoje palaikome net 40 skirtingų kriptovaliutų.
2017-aisiais su prekės ženklu „Bankera“ žengėme į tradicinių finansų pasaulį. Lietuvos banko suteikta elektroninių pinigų įstaigos licencija leido mūsų klientams pasiūlyti sąskaitas ir mokėjimo korteles, kurios tapo puikia alternatyva bankų paslaugoms. Džiugina ir paskolų mažam bei vidutiniam verslui produktas, sulaukęs Europos Komisijos pripažinimo.
Esame pirmoji lietuvių įkurta lietuviška finansinių technologijų įmonė, tapusi „Visa“ mokėjimo kortelių tinklo nare. Ši narystė suteikia teisę ne tik siūlyti mokėjimo korteles savo klientams, bet ir padėti kitoms Europos „fintech“ įmonėms išleisti savo mokėjimo korteles. Tai viena sudedamųjų mūsų bankininkystės serviso, leidžiančio kitoms įmonėms naudotis mūsų licencijomis ir technologiniais sprendimais savo paslaugoms teikti, dalių. Šis servisas padeda jauniems verslams, dar neturintiems savo licencijos ar didelės komandos, greičiau įžengti į rinką.
Bankai patys siūlo kriptovaliutas
– Kaip pasikeitė institucijų, verslo, bankų požiūris į kriptovaliutas?
– Nuo bitkoino atsiradimo išgyvenome kelis požiūrio keitimosi etapus. Iš pradžių į kriptovaliutas buvo žiūrima kaip į absoliutų blogį, neturintį ateities. 2017-aisiais nuomonė pradėjo keistis, įvairiose srityse pradėta taikyti blokų grandinės (angl. „blockchain“) technologiją.
Šiuo metu į kriptovaliutas jau žiūrima palankiai: didieji bankai pradėjo siūlyti jas savo klientams, verslai – investuoti ir priimti kriptovaliutų atsiskaitymus, o centriniai bankai vis garsiau svarsto apie galimybę išleisti savo virtualias valiutas, įskaitant ir skaitmeninį eurą.
– Kas lėmė šiųmetinį kriptovaliutų vertės augimą?
– Mano nuomone, pagrindinis augimą lėmęs veiksnys yra vos prieš keletą metų atsiradusi galimybė įsigyti kriptovaliutų su skolintomis lėšomis (svertu) bei paskolos, leidžiančios kriptovaliutas naudoti kaip užstatą. Panašų efektą galime pastebėti ir nekilnojamojo turto rinkoje, kur įtaką kainoms daro geresnės būsto paskolų sąlygos ir padidėjęs jų prieinamumas.
Įspūdingi karjeros šuoliai
– Kaip per aštuonerius veiklos metus išaugo jūsų komanda?
– Labiausiai džiugina tai, kad ne vienas kolega, darbą mūsų įmonėse pradėjęs dar studijų laikais, šiuo metu jau vadovauja savo komandai, yra tapęs konkretaus produkto ar net įmonės vadovu. Tai lėmė ne tik spartus įmonės augimas, bet ir dirbant inovatyviose kriptovaliutų ir „fintech“ sektoriuose kolegų sukauptos žinios, padarančios juos išskirtinius ne tik mūsų įmonėse, bet ir visoje rinkoje.
Lojaliems darbuotojams už kiekvienus įmonėje išdirbtus metus suteikiame po papildomą kasmetinių atostogų dieną. Kadangi biurus turime ne tik Lietuvoje, o klientai išsibarstę po visą pasaulį, netrūksta ir kelionių. Šiemet kolegos derindami darbą ir poilsį aplankė Dubajų, Maltą, Pietų Prancūziją, įvairias kitas valstybes.
Už rekomenduotus darbuotojus – net 3000 eurų
– Kaip sekasi ieškoti naujų darbuotojų?
– Esant įtemptai darbo rinkos situacijai ieškome įvairiausių sprendimų, kaip pritraukti geriausius talentus ir juos išlaikyti. Pavyzdžiui, nors kolektyvas smarkiai išaugo, ir toliau puoselėjame neformalią darbo aplinką.
Nuotolinis darbas mums buvo priimtinas dar iki karantino, nes esame orientuoti į rezultatą, o ne lokaciją ar darbo valandas, kuriomis dirba darbuotojas.
Buvimas įmonių grupe leidžia pasiūlyti plačias karjeros galimybes tiek augant įmonės viduje, tiek migruojant tarp ekosistemos įmonių. Šiuolaikiniam žmogui labai svarbus asmeninis ir profesinis tobulėjimas, tad mūsų įmonės augimas ir nuolatinė paslaugų plėtra skatina darbuotojų domėjimąsi naujovėmis ir neleidžia užsisukti rutinoje. Patys esame orientuoti į darbuotojų įgūdžių gerinimą, tad kompensuojame įvairius kompetencijos tobulinimo kursus.
Šiuo metu aktyviai ieškome programuotojų, dirbančių su JAVA ar „React“ technologijomis. Siūlome net iki 3000 eurų premiją už rekomenduotus programuotojus, kurie sėkmingai įsidarbina ir mūsų įmonėje išdirba bent pusę metų.
Ateities planai ir prognozės
– Prieš 8-erius metus kriptovaliutas įvardijote kaip ateitį. Ko galime tikėtis iš šio sektoriaus ateityje?
– 2022-aisiais laukiama įvairių technologinių atnaujinimų: dalis kriptovaliutų protokolų ruošiasi palaikyti išmaniuosius kontraktus ir taip mesti iššūkį populiariajam „Ethereum“ protokolui. Paties „Ethereum“ irgi laukia atnaujinimas – protokolas bus paverstas draugiškesniu aplinkai.
Tiesa, šie pokyčiai nebūtinai lems kriptovaliutų vertės kilimą, nes šios, kaip ir kitų rinkų, investuotojai yra linkę geras naujienas įvertinti per daug optimistiškai. Mano manymu, geresnių technologinių sprendimų lūkesčiai jau dabar daro didelę įtaką kriptovaliutų kainoms.
Bitkoinas buvo sukurtas norint patobulinti mokėjimus, tad ateityje jis turėtų populiarėti ne tik kaip alternatyvi investicija. Matome, kad bankai vis drąsiau pradeda siūlyti kriptovaliutas savo klientams, todėl tikėtina, kad ilgainiui jos taps tokia pat įprasta atsiskaitymo priemone kaip mokėjimo kortelės ar bankiniai pervedimai.
Galiausiai, augant kriptovaliutų protokolų pralaidumui, matysime decentralizuotų finansų (angl. „DeFi“) sprendimų populiarėjimą.
Šie sprendimai, pasitelkus išmaniuosius kontraktus, leidžia atlikti ne tik mokėjimus, bet ir kitas finansines operacijas.
– O kokie „SpectroCoin“ ir „Bankeros“ planai 2022-iesiems metams?
– Neatsilikdami nuo kriptovaliutų protokolų atnaujinimų „SpectroCoin“ planuojame pasiūlyti kriptovaliutų krovimo (angl. „staking“) paslaugą. Taip pat turime planų žengti į „DeFi“ pasaulį: tikimės ir pasiūlyti patogias vartotojo sąsajas šiems sprendimams naudoti, ir plėtoti savo „DeFi“ projektus.
„Bankera“ taip pat turi ambicingų planų – klientų patogumui 2022-aisiais išleisime savo mobiliąją programėlę, taip pat rengiamės plėsti mokėjimo būdų spektrą, pradėti teikti vartojimo pa- skolas ir žengti į prekybos akcijomis verslą.
Pasiūlydami vis daugiau pa- slaugų artėjame prie pagrindinio „Bankeros“ tikslo – banko, koja kojon žengiančio su technologine pažanga. (R)
