Būsto užliejimas – dažniausia nelaimė, nutinkanti namuose ir Kalėdos nėra išimtis, o šios nelaimės nuostoliai gali būti dar didesni, jei namus ilgesniam laikui paliekate be priežiūros.
„Iš viso per 11 šių metų mėnesių esame užfiksavę daugiau nei 8 tūkst. užliejimų ir tai yra dažniausia žala, nutinkanti gyventojų būstuose, kuri jau šiemet kainavo daugiau nei 5 milijonus eurų. Kai išvykstame ir paliekame namus tuščius, ką dažnai darome per šventes ar ilgiuosius savaitgalius, kyla rizika patirti didesnius šios nelaimės nuostolius, dėl to, kad laiku nepastebime ir negalime suvaldyti įvykio padarinių.
Jei užpylimas įvyksta viršutiniame daugiabučio aukšte ir ilgai nėra sustabdomas, kyla rizika, kad nuo vandens nukentės net kelių žemiau esančių butų gyventojai, nes vanduo per vidines namo konstrukcijas žemyn skverbiasi sparčiai, nepaisant namo statybos metų“, – komentuoja Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas.
Šiais metais per Kalėdas žmonės turi galimybę susitikti su artimaisiais. Tai reiškia, kad galės vykti į kitus miestus ir ilgesniam laikui namai bus palikti tušti, o tai – dažnas vagių taikinys.
„Pernai, kai šalyje dėl pandemijos buvo ribojamas judėjimas, matėme mažesnius vagysčių skaičius šventiniu laiku, bet 2019-aisiais fiksavome keliolika atvejų, kuomet vagys į gyventojų turtą nusitaikė būtent per Kalėdas. Nagrinėjant konkrečius įvykius pastebėjome, kad šventiniu laiku pernai ir 2019 m. įvyko vagysčių iš kiemų bei automobilių“, – teigia „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
A.Juodeikis sako, kad yra keli paprasti patarimai, apie ką reikėtų pagalvoti per Kalėdas, siekiant numatyti ir suvaldyti galimas rizikas.
Anot draudimo eksperto net jei kiemas privatus ir yra saugomas kameromis, nereiškia, jog tai padės išsisukti nuo vagišių pirštų.
„Pastebime, kad nuosavų namų gyventojai dėl turto vagysčių įprastai patiria didesnių nuostolių nei žmonės, gyvenantys butuose. Net ir žiemos sezonu kiemuose gausu brangių daiktų, kaip kad kepsninių ar lauko baldų. Jei sunku tam tikrus daiktus įnešti į vidų – būtinai atsakingai juos prirakinkite prie stacionarių objektų.
Tai, kad jūsų daiktai nebus atvirai matomi pašaliniams, bus didelė pagalba, siekiant apsaugoti turtą. Ypač svarbu statyti nematomose pašaliniams vietose išvykstant, kai namuose nebūsite ilgesnį laiką“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Svarbu žinoti, kad ilgųjų savaitgalių metu namai nukenčia ne tik nuo vagių, bet ir dėl kitų problemų.
„Svarbu prisiminti užsukti vandenį, patikrinti, ar nevarva iš čiaupo vanduo, apžiūrėti žarneles, kuriomis keliauja vanduo – ypač gyvenantiems senesnės statybos namuose. Užsitikrinę saugumą, būsite labiau garantuoti, jog nepridarysite nelaimių sau ar savo kaimynams bei išvengsite mažiausios rizikos. Taip pat, jei išvykstate iš namų, nepalikite įjungtų elektros prietaisų.“, – primena A.Juodeikis.
Ekspertas taip pat pastebi, kad Kalėdų laikas pasižymi nelaimėmis namuose – dužta televizoriai, brangios vazos ir panašus namų turtas.
„Apsaugoti čia gali, žinoma, tik atidumas, o kalbant apie tokių nelaimių finansinius nuostolius – tai pagelbėti galėtų namų turto arba asmens civilinės atsakomybės draudimas“, – sako draudimo ekspertas.
A.Juodeikis galiausiai pažymi ir dar vieną itin svarbų šventinių nelaimių atributą – fejerverkus.
„Nelaimių, sprogdinant fejerverkus ir petardas nutinka kasmet. Nors miestų savivaldybių atstovai jau ima kalbėti apie šių atributų uždraudimą, vis dėlto tai dar dažnas reiškinys. Nelaimės nutinka, kai pirotechnika sprogsta rankose, o pagrindiniai sužalojimai yra plaštakos minkštųjų audinių didesni ar mažesni sužalojimai. Blogiausiu atveju tenka amputuoti pirštus, o išmoka siekė 6,6 tūkst. eurų sumą.
Nelaimės yra skaudžios tiek emociškai, tiek finansiškai, todėl raginčiau su pirotechnika elgtis išskirtinai atsargiai šiuo šventiniu laikotarpiu“, – primena Artūras Juodeikis.
