Tačiau vizija – dar ne viskas. Norint pasiekti tokį tikslą pirmiausia reikia įvertinti įvairių pramonės šakų verslo galimybes. Tad kokia šiuo metu yra Lietuvos pramonės situacija žiedinės ekonomikos srityje?
Štai ką regi verslas
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, pramonė jau seniai nebėra tik rūkstantys kaminai ir tarši gamyba – daugelis pramonės sektorių vis labiau kreipia žvilgsnį į žiedinę ekonomiką, kuri ateityje leis kurti didelę pridėtinę vertę.
„Pramonininkai ne kartą yra siūlę naują valstybės viziją – žaliąją transformaciją. Tai gali tapti visos valstybės pokyčių kelrodžiu ateinančiam dešimtmečiui.
ES siūloma finansinė pagalba suteikia galimybę specialistams pakeisti kvalifikaciją, sukurti aukštos pridėtinės vertės, gerai apmokamas žaliąsias darbo vietas ir, pasinaudojant parama, taip reformuoti ekonomiką, kad ji taptų tos žaliosios transformacijos lydere“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Pasak jo, nors sektinų gerosios patirties pavyzdžių yra nemažai, vis dėlto daugumos įmonių Lietuvoje dar laukia perėjimas nuo dabartinio linijinio ekonomikos modelio į žiedinės ekonomikos kelią.
„Linijinės ekonomikos modelis išsikvėpė ir kelia grėsmę Europos konkurencingumui. Tad kuo greičiau bus imtasi veiksmų, tuo paprastesnis bus pramonės virsmas, ir įmonės suskubtų pasinaudoti ES teikiamomis finansinėmis galimybėmis.
Jeigu nekursime ir nediegsime į gamybą inovatyvių, aplinką tausojančių technologijų, kiti tai padarys už mus greičiau, ir mums beliks juos kopijuoti. Paskubėti verčia ir kita priežastis – turimi ištekliai senka ir brangsta, todėl privalu juos taupiai naudoti.
Išmokę sumažinti naujų žaliavų poreikį ir pakeisti jas turimomis antrinėmis žaliavomis, tapsime mažiau priklausomi nuo importo ir galiausiai prisidėsime prie CO2 emisijos mažinimo“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Jo nuomone, perėjimas prie žiedinės ekonomikos padėtų ES šalių įmonėms sutaupyti 600 mlrd. eurų grynųjų lėšų – tai maždaug 8 proc. metinės apyvartos, o bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Europoje sumažėtų 2–4 procentais.
Iššūkiai ir galimybės
Kokie iššūkiai kelyje link žiedinės ekonomikos laukia Lietuvos pramonės ir kokių tam yra galimybių?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pastaruoju metu buvo sutelkusi įvairių institucijų ir ekspertų pajėgas tam, kad visi kartu parengtų bendrą projektą – Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodį.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų viceministrės Eglės Markevičiūtės, kuriant šį kelrodį išaiškėjo dvi pagrindinės kryptys tikslams pasiekti.
„Tam, kad pramonė iki 2050-ųjų taptų neutrali klimatui, reikia rinktis, kuriuo keliu eiti.
Vienas jų – pramonę paversti žalia įmanoma įgyvendinant klimato kaitos užsibrėžtus tikslus ir vykdant šalies politinius įsipareigojimus, bet nekuriant papildomų priemonių ir paskatų, kurios padėtų sumažinti dėl virsmo patiriamus pramonės nuostolius.
Kitas kelias, kuris labiau yra priimtinas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – padėti pramonei keistis didinant šalies konkurencingumą ir padedant sušvelninti pokyčių poveikį.
Pereinant prie žiedinės ekonomikos reikia turėti aiškų ekonominio augimo ir aukštesnės pridėtinės vertės matuoklį: tai efektyvus žaliavų naudojimas, naujų medžiagų sukūrimas ir jų panaudojimas, naujų aplinkai neutralių technologijų diegimas ir papildomos vertės sukūrimas“, – aiškino E.Markevičiūtė.
Ne tik pramonės rūpestis
Gavusi paramą Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasinaudojo Europos Komisijos suteikta galimybe ir sutelktomis pajėgomis sukūrė „Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodį“ – projektą, kurį buvo patikėta įgyvendinti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA).
Pasak šio projekto partnerės – Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto direktorės dr. Žanetos Stasiškienės, perėjimas nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos nėra ir negali būti vien tik pramonės rūpestis.
Ir ji, ir kiti ekspertai neabejoja: kelyje link žiedinės ekonomikos reikia bendros veiklos įvairiuose lygmenyse, politiniame – taip pat.
„Pramonės kelyje link žiedinės ekonomikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra lyderė. Tačiau gamybos įmonės yra tik viena žaliosios dėlionės detalė. Tų detalių yra daug, todėl yra būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Reikia susitelkti ir įvairioms ministerijoms dirbti išvien dėl geresnio rezultato, ypač – tvarumo srityje.
Mechanizmai yra sukurti, bet dar reikia, kad jie pradėtų veikti – kad jais būtų naudojamasi“, – taip esamą situaciją apibūdino Ž.Stasiškienė.
Ji įžvelgė ir dar vieną iššūkį – tai tam tikrą žiedinės ekonomikos sampratos skirtumą. Tad, anot jos, reikia nustatyti aiškią terminologiją, kuri pagelbėtų kuriant teisės aktus, vertinant projektus, palengvintų susikalbėti pramonininkams, visuomeninėms organizacijoms, vartotojams.
Kaip įjungti mechanizmą?
Kaip pramonė galės pasinaudoti tuo, kas numatyta originaliame – pirmą kartą Lietuvoje bendrai sukurtame ekonomikos kelrodyje? Kas turi palydėti Lietuvos pramonę link žiediškumo – kokie konkretūs veiksmai?
Pasak Ž.Stasiškienės, žaliosios ekonomikos kelrodis buvo kuriamas kartu geranoriškai bendradarbiaujant įvairioms suinteresuotoms šalims – valdžios institucijoms, pramonininkams, mokslo, nevyriausybinių organizacijų atstovams, ekspertams. Buvo tariamasi, derinami įvairūs interesai.
„Kiekviena iš minėtų ministerijų savo veiklos planuose mini žiedinę ekonomiką, nes tai – visos ES rūpestis: tam, kad ekonomika iš linijinės taptų žiedine, reikia dirbti kartu. Gerai yra ir tai, kad Lietuva šiuo metu turi galimybę perimti patirtį iš kitų valstybių, kurios jos jau turi“, – patikino ekspertė.
Tam, kad pramonė pradėtų sukti žiedinės ekonomikos ratą, reikia keleto veiksmų.
„Mūsų šalies pramonė yra eksportuojanti, o žiedinė ekonomika – tai ne tik įmonių veikla, bet ir valstybės. Todėl pirmas žingsnis – įvertinti įmonių gebėjimus, kompetenciją ir tai, kokias žaliavas jos naudoja.
Kitas žingsnis – politiniai sprendimai ir įstatymų leidyba, trečias – finansavimas.
Vartotojai taip pat yra labai svarbi dalis žiedinės ekonomikos grandinėje. Jie renkasi produktus atsižvelgdamas į jų savybes, todėl svarbu ugdyti ir jų atsakomybę. Nes pramonę pirmyn gena ir vartojimas, ir konkurencija vidaus bei eksporto rinkose“, – sakė Ž.Stasiškienė.
Atliktos analizės rezultatai
Kuriant „Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodį“ atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos ekonomika dabartiniu metu sparčiai auga vis dar remdamasi linijinės ekonomikos principais. Jos gaminių eksporto apimtys yra didelės, dominuoja užsakomoji gamyba.
Tyrimo duomenimis, mūsų šalies „žiediškumas“ tesiekia 3,3 proc – jis kone triskat mažesnis už ES vidurkį, kuris sudaro 8.6 proc. Bet tai stipriai kontrastuoja su Lietuvos, kaip vienos iš pažangiausių atliekų surinkėjų ir perdirbėjų, įvaizdžiu.
„Vadinasi, reikia specialių – ir finansinių, ir kitokių priemonių, kurios skatintų mūsų pramonės įmones pasitempti. Jeigu artimiausiu metu nepavyks pasiekti minėto ES rodiklio, kitų ES šalių įmonės greičiau ims dirbti pagal žiedinės ekonomikos veiklos principus.
Ilgainiui mūsų pramonės įmonės gali prarasti ne tik konkurencingumą, bet ir geras pozicijas eksporto rinkose“, – kalbėjo E.Markevičiūtė.
Dvi svarbios sritys
Lietuvos pramonė link didesnio „žiediškumo“ turėtų judėti dviem būdais.
Vienas jų – reikia sumažinti bendrą žaliavų vartojimą, pavyzdžiui, pratęsti jau naudojamų gaminių ir medžiagų tarnavimo laiką bei didinti žaliavų panaudojimo efektyvumą.
Kitas – panaudoti kuo daugiau antrinių žaliavų, o tam reikia efektyviau jas atgauti iš antrinių žaliavų rinkos bei didinti jų paklausą.
„Racionalus žaliavų naudojimas ir antrinių žaliavų rinkos sukūrimas yra glaudžiai susiję, todėl tarp šių dviejų būdų turi būti pasiektas balansas tam, kad mažėtų pirminių žaliavų panaudojimas ir būtų pasiekti aukštesni žiediškumo rodikliai“, – sakė viceministrė E.Markevičiūtė.
Jos teigimu, atlikus tyrimą buvo nurodyti jautriausi sektoriai, kuriuose numatyta tobulinti žalėjimo strategiją. Tai maisto, statybos, tekstilės, plastiko ir baldų pramonė.
Jau yra parengtos kelrodžio rekomendacijos, skirtos pramonės perėjimui prie žiedinės ekonomikos. Jose nurodoma, kokia svarbi yra Lietuvos pramonė pertvarkant visos šalies ekonomiką taip, kad ji padėtų pasiekti numatytų ES „žiediškumo“ tikslų.
Taigi Lietuvos ekonomika turi pakankamai galimybių užtikrinti, kad mūsų šalies įmonių produktai, pagaminti tausojant gamtą, atsidurtų Europos pridėtinės vertės grandinėse. Visa tai padėtų susiformuoti Europos žiedinei ekonomikai ir jai funkcionuoti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva ir pavedimu projektą įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
Projekto įgyvendinimą remia Europos Komisija.
