Tenka pašalti už durų
„Ar ten yra kas nors įėjęs?“ – tokią frazę ne vieną kartą galima išgirsti stovint eilėje prie žuvies prekybos vietų turgavietėse.
Klaipėdietis teigė pirksiantis kelis kilogramus sūdytos silkės Kūčių stalui, o štai eilėje stovinti Rolanda sakė, kad šventėms ieško stintų ir lašišos.
Likus vos kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių klaipėdiečiai ir aplinkiniai gyventojai suskubo į turgavietes. Pirkinių sąrašą nuo pat ankstyvo trečiadienio ryto pildė tiek mėsos produktai, tiek žuvies, tiek kita šventinė maisto produkcija – klientai prie Senojo Klaipėdos turgaus parduotuvių stovyniuoja jau nuo pat ryto.
Senajame turguje įsikūrusios dvi žuvies parduotuvės dirbo be pertraukų, o už durų nusidriekusi pirkėjų eilė įsidienojus tik didėjo. Viena parduotuvė įsileido po vieną pirkėją, o kita – po du.
Turgavietėje įsikūrusių parduotuvių darbuotojos taip pat pritarė, kad pastarąją savaitę didžiausio susidomėjimo sulaukia silkė ir lašiša. Naujajame turguje žuvimi prekiaujanti klaipėdietė Indrė pastebėjo, kad šiais metais perka brangesnę žuvį: paltusą, ungurį, lašišą ar kalmarus, o bendra išleidžiama suma kartais siekia apie 30 eurų.
Ribojamas žmonių kiekis ir perkant mėsą – vienu metu įleidžiami 28 žmonės, tačiau trečiadienio rytą šis skyrius daug susidomėjimo nesulaukė – pro vitrinas žvalgėsi vos vienas kitas pirkėjas.
Kitokia situacija Naujajame Klaipėdos turguje: prie mėsos skyriaus nemažėjo keliasdešimties žmonių eilės, laukiančios leidimo patekti į vidų. Likusioji dalis pirkėjų džiaugėsi prekyba lauke.
Vykstančioje Kalėdinėje mugėje dauguma patraukė prie parduodamos žuvies, kiti žmonės susidomėjo mėsos gaminiais, saldumynais ar kitomis prekėmis.
Šiuo metu tiek Senojo, tiek Naujojo turgaus Klaipėdoje direktoriaus pareigas einantis Viačeslav Karmanov patvirtino prieš šventes padidėjusius pirkėjų srautus: „Pas mus dabar pats įkarštis.“
Nuo praėjusio sekmadienio pradėti riboti žmonių srautai uždarose prekybos vietose. Anot V.Karmanov, toks sprendimas buvo būtinas: prieš šventes padidėję žmonių srautai kėlė nerimą dėl galimo pavojaus pandemijos akistatoje.
„Mūsų viso turgaus teritoriją galima išdalinti į kiekvieną kvadratinį metrą prekybai, tad jei kas ir norėtų, vietos tikrai atsirastų“, – apie prekybininkų užimtumą tiek Naujajame, tiek Senajame turguje komentavo V.Karmanov.
Naujojo turgaus direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus taip pat teigė, kad tradicija apsipirkti turgavietėse dar neišnyksta. „Atrodo, visą gyvenimą stengėmės, kad ateitų kuo daugiau žmonių, o dabar jų neįleidžiam“, – pirkėjų srautus reguliuojantį pokytį apibūdino V.Mickus. Vis dėlto sakė, kad tokia priemonė yra būtina.
Mėsos kainos nesikandžioja
„Gal pas jus kažkas negerai?“ – tokio klausimo dėl žemų kainų mėsos produkcija prekiaujanti Lina iš klientų sulaukė jau tada, kai kiti mėsą pardavinėjantys prekybininkai didino kainas.
Visgi verslininkė tikino, kad kainos šiais metais labai panašios: per penkerius prekybos metus jų nekėlė, tačiau šiemet viskas pabrango keliasdešimčia euro centų. Šiais metais, pasak prekybininkės, vienas žmogus įprastai išleidžia apie 15 eurų.
„Daugiausia parduodame sūdytų ir rūkytų lašinių, bet dar labai mėgsta ir vytintą mėsą“, – pasakojo Naujojo turgaus mugėje įsikūrusi prekybininkė, atvažiavusi iš Kauno. „Kad ir pasninkas, mes nieko nesakome, tad mėsos pirkėjai tikrai nebijo“, – juokavo šalia esantis kolega.
Visai netoliese mėsos produkciją pardavinėjanti klaipėdietė Algė taip pat atskleidė, kad pirkėjai išleidžia apie 20 eurų. Turgavietės lankytojai yra itin pamėgę tiek dešras, tiek mėsos vyniotinius šventiniam stalui. Kiti šventiniam stalui išleido net apie 70 eurų.
Naujojo turgaus uždaroje salėje nuolat prekiaujanti moteris atskleidė, kad šiemet su prekyba sekasi sunkiai: žmonės nusiperka šiek tiek maltos mėsos arba vieną kitą vištą ar antį. Prekybininkė teigė, kad yra susirūpinusi ir dėl pensininkų: „Jie neturi pinigų, tai nusiperka du mažus sparnelius dviem žmonėms“.
Šalia esantys prekybininkai taip pat skundėsi, kad šiemet prekyba yra sumažėjusi ir dalis net planuoja atsitraukti – pelno vis tiek negauna net ir prieš didžiąsias šventes. Pardavinėjantys savo produkciją kaltina žmonių srauto ribojimus: klientai prekybininkų net nepasiekia, o eilė už durų tikrai nemažėja.
„Čiut alsuojam“, – atviravo viena verslininkė iš Šilutės rajono, mėsos produktai jau parduodami ir už savikainą.
Visgi kita dalis mėsą pardavinėjančių verslininkų Naujajame turguje pasakojo, kad jau nespėja pešti vištų, nes per pusdienį išpardavė didžiąją dalį savo produkcijos: žąsų, ančių ir vištų.
Atsitiesti dar nespėjo, bet išgyveno
Nors per praėjusias šventes turgavietės buvo susidūrusios su nemenkais iššūkiais, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė tikino, kad pandemija parodė kelią į turgus.
D.Matukienė įsitikinusi, kad toks prekybos būdas yra puikus išsigelbėjimas tiems ūkininkams ir amatininkams, kurių produkcija nėra tiekiama prekybos tinklams ar pardavinėjama didmena. Taip pat situaciją gelbėja ir rengiamos Kalėdinės mugės turgavietėse: tai yra saugesnis pasirinkimas dėl didesnio prekybos vietų pasiskirstymo, atviros aplinkos.
Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pastarieji keleri metai tikrai buvo sunkūs, turgavietės išgyveno. Visgi jaučiama didžiųjų prekybos tinklų konkurencija ir pranašumas pandemijos akistatoje.
Z.Sorokienė pabrėžė, kad Kalėdinės mugės tikrai suaktyvina prekybą. Vis dėlto pokytis yra tik didžiuosiuose miestuose – mažesniuose tokios mugės gali tapti netgi nuostolingais sprendimais.
Taip pat akcentavo, kad prekybininkai turguose stengiasi dirbti net ir per šventes, kad tik parduotų kuo daugiau produkcijos: iš tiekėjų nėra gaunama nuolaidų mažiems produkcijos kiekiams, o ir įvesti žmonių srauto ribojimai dėl pandemijos turi įtakos.
Vis dėlto verslo atstovė pakartojo, kad per pandemiją yra svarbu laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų, bet uždaryti tokius verslus būtų tikrai netikslinga.
