„Apskritai, paprasčiausia man būtų atsakyti, jog klausimuose minimi susitikimai išvis nevyko. Tai yra, nei spalio 19 dieną, nei spalio 22 dieną, mano žiniomis, užsienio reikalų viceministras nebuvo susitikęs su į sankcijų sąrašą įtrauktos įmonės „Belaruskalij“ atstovais“, – iš Seimo tribūnos į raštu pateiktus klausimus atsakinėjo I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, susitikimai vyko su trąšų produkcijos eksportuotoja BKK, kuri į Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų sąrašą įtraukta tik šį mėnesį. Sandoriai su šia įmone turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1 d.
„Galėčiau čia ir sustoti, nes visi kiti klausimai klausia apie kontaktus su būtent šia įmone. Jų nebuvo, kaip ir nebuvo pusryčių Dubajuje. Minimuose susitikimuose dalyvavo kitos bendrovės „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ atstovai. Norėčiau priminti, kad ši įmonė į JAV sankcijų sąrašą yra įtraukta šio mėnesio pradžioje“, – aiškino premjerė.
Nesiekia uždrausti baltarusiškos produkcijos
I.Šimonytė sako, kad Vyriausybė visų pirma siekia ne užkardyti visų baltarusiškų prekių patekimą į Lietuvą, o ieško, kaip išvengti rizikos, kad valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ pateks tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Iždo departamento (OFAC) sankcionuojamų subjektų.
Premjerė priminė, kad OFAC sankcijos gali būti pritaikytos ir šiai Lietuvos įmonei, jei jos ir Baltarusijos valstybinės trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos bendradarbiavimas tęsis Baltarusijos bendrovei nuo gruodžio 8 d. galiojant JAV sankcijoms.
„Pagrindinė problema yra ta, kad nors JAV sankcijos nėra taikomos tiesiogiai Lietuvos subjektams, vis dėlto OFAC turi pakankamai plačią kompetenciją spręsti dėl to, kurie subjektai dalyvauja padedant sankcionuojamiems subjektams vykdyti savo biznį, šiuo atveju „Belaruskalij“, – ketvirtadienį atsakydama į parlamentaro Kęstučio Mažeikos nerimą, esą neaišku, kiek dar baltarusiškos produkcijos atsiduria Lietuvos rinkoje, atsakė I. Šimonytė.
Pasak jos, dėl to „Lietuvos geležinkeliai“ gali būti įtraukti į JAV sankcionuojamų įmonių sąrašą vienašališku OFAC sprendimu, be JAV Kongreso pritarimo. Tokios baigties, Vyriausybės vadovės įsitikinu, ir būtina išvengti pirmiausia.
„Kalbame apie valstybės įmonę ir tikrai valstybės įmonės rizika atsidurti tokiame sąraše yra tai, ko Lietuvos valstybei derėtų išvengti, ir būtent tokio sprendimo mes ir ieškome“, – tikino ji.
„Čia tikrai nėra tas sprendimas, kad viskas, kas pagaminta Baltarusijoje, turi kažkokį vieną saiką, pagal kurį mes viską matuojame. Kalbame apie labai konkrečias sankcijas ir konkrečią riziką. (...) Negali OFAC duoti jokių garantijų ir jokių įsipareigojimų, kad kitos įmonės tame sąraše neatsidurs“, – reziumavo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pirmadienį pranešė sulaukę oficialaus OFAC išaiškinimo, kaip turėtų traktuoti Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“ paskelbtas sankcijas. Įmonei atsiųstame rašte rašoma, kad bendrovės priimti sprendimai atitinka galiojantį reglamentavimą – kitaip tariant, JAV sankcijų reikalavimai nepažeidžiami.
OFAC pažymėjo, kad antrinės sankcijos šiuo metu nėra taikomos.
Gruodžio 8 d. OFAC paskelbtos sankcijos Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“ taikomos, jei sandoryje dalyvauja JAV asmuo, sandoris vykdomas JAV doleriais, sandoris vykdomas per JAV banką korespondentą. Kaip teigia „Lietuvos geležinkeliai“, bendrovės ir „Belaruskalij“ atsiskaitymai vykdomi eurais, o sandoryje nedalyvauja JAV asmenys.
„Lietuvos geležinkeliai“ skelbia, kad atsižvelgdami į stebimas rizikas ir planuodami veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių anksčiau šiemet pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. „Lietuvos geležinkelių“ grupės biudžetas, kuris buvo suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių.
„Šiuo metu kartu su akcininku ieškoma tvaraus teisinio sprendimo susiklosčiusiai situacijai spręsti. Baltarusijos bendrovės krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai atsiras tam reikalingas teisinis pagrindas“, – teigia įmonė.
I. Šimonytė šią savaitę jau minėjo, kad nors laišku patvirtinama, kad JAV sankcijos įmonei negalioja, išlieka reputacinė rizika bendrovei patekti tarp JAV sankcionuojamų subjektų.
„Rizika, kad tos sankcijos įmonės atžvilgiu nebus pritaikytos, ji niekur nedingusi ir nėra paneigta tuo raštu. Priešingai, ji yra įvardinta labai aiškiai. Tai reiškia, kad bent jau reputacinę riziką dalyvaudama šiame sandoryje bendrovė turi“, – antradienį prieš Seimo posėdį kalbėjo premjerė.
ELTA primena, kad I. Šimonytė ketvirtadienį atsakinėjo į trylikos parlamentarų iš opozicinių frakcijų raštu užduotus klausimus dėl neskelbto užsienio reikalų viceministro E. Meilūno susitikimo su Baltarusijos valstybinės trąšų įmonės „Belaruskalij“ atstovais Lietuvoje. Seimo nariai ministrės pirmininkės teiravosi, ar ji žinojo apie šiuos susitikimus. Taip pat, keliamas klausimas, kodėl Užsienio reikalų ministerija (URM) po šių susitikimų pakeitė poziciją dėl JAV taikomų sankcijų Baltarusijai.
„Vyriausybės skaidrumas JAV sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“ kelia rimtų abejonių, o portalų 15min.lt ir tv3.lt žurnalistų atskleistos slaptų derybų aplinkybės verčia nerimauti dėl Vyriausybės narių retorikos ir veiksmų suderinamumo bei galimų rizikų šalies nacionaliniam saugumui. Abejonių kelia ir Užsienio reikalų ministerijos atsisakymas viešai atskleisti daugiau informacijos apie viceministro Egidijaus Meilūno susitikimus su Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ atstovais, motyvuojant „diplomatine praktika“, – išsiųstame rašte pažymi Seimo nariai.
Seimo nariai prašė premjerės atsakyti, ar ji buvo informuota apie užsienio reikalų viceministro susitikimus su „Belaruskalij“ atstovais šių metų spalio 19 d. ir 22 d., ar jai žinoma, kokie sprendimai priimti jų metu, ar užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žinojo apie savo pavaduotojo vedamas derybas su „Belaruskalij“ atstovais, ir kaip vertina tai, kad apie susitikimą su įmonės atstovais nebuvo skelbiama viešoje užsienio reikalų viceministro darbotvarkėje.
Darbo partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų seniūnų ir jų kolegų teigimu, remiantis tokiu informacijos slėpimo motyvu, kyla pagrįstų klausimų, ar „Belaruskalij“ atstovai, kurie į Lietuvą atvyko susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kvietimu, atstovavo tik savo įmonei, ar ir visam Baltarusijos režimui.
