Tyrimo duomenimis, moteris beveik pustrečių metų savo darbuotojams mokėjo neoficialų atlyginimą, nesurašydama pinigų išmokėjimo dokumentų ir neįtraukdama jų į įmonės apskaitą. Suskaičiuota, kad darbuotojams neoficialiai išmokėta suma siekia per 35 tūkst. eurų.
Pareigūnai taip pat nustatė, kad direktorė teikė tikrovės neatitinkančias deklaracijas mokesčių administratoriui ir taip išvengė sumokėti privalomus mokesčius valstybei – per 12,3 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, beveik 4 tūkst. privalomojo sveikatos draudimo ir dar per 12,3 valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Direktorė buvo įtariama apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą ir vengusi mokesčių, įmonės vardu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas. Atliekant ikiteisminį tyrimą moteris savo kaltę pripažino ir atlygino visą valstybei padarytą žalą, beveik 29 tūkst. eurų.
Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas nutartimi direktorę atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atsižvelgiant į gana ilgai vykdytas nusikalstamas veikas bei padarytą žalą valstybės biudžetui, teismas, prokuroro siūlymu, įtariamajai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2 tūkst. eurų dydžio) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
