Anot jo, pirmoji priežastis yra ta, kad Rusija 2021 m. vasaros pabaigoje ir rudenį ženkliai sumažino gamtinių dujų eksportą į Europos Sąjungą (ES). Jamalo-Europos dujotiekiu, einančiu į Vokietiją per Lenkiją ir Baltarusią, eksporto apimtys sumažėjo daugiau nei du kartus.
„Dujotiekio remontas bei siekis užpildyti Rusijos gamtinių dujų atsargas buvo įvardijamos kaip oficialios priežastys, tačiau neoficialiai sutariama, kad Rusija tokiu būdu bando „paspausti“ Vokietiją (ir visą ES) paspartinti „Nord Stream-2“ sertifikavimo procesą. Taip pat, kas galėtų paneigti, kad dujų eksporto į ES sumažėjimas nėra Rusijos atsakas į ES sankcijas Baltarusios režimui“, – feisbuke rašė Ž.Mauricas.
Kol Rusija pildė savo gamtinių dujų saugyklas, Vokietijos saugykloms dujų nebeužteko, tad atėjus žiemai jų užpildymo lygis yra nepaprastai žemas. Tai antroji krizės priežastis.
„Įdomu tai, kad tik tos Vokietijos gamtinių dujų saugyklos, kurias valdo „Gazprom“ buvo ištuštintos iki neįprastai mažo lygio. Tad kas galėtų paneigti, kad tokia strategija buvo pasirinkta neatsitiktinai, siekiant dirbtinai sukelti gamtinių dujų trūkumą Vokietijoje (ir visoje ES)“, – rašė ekonomistas.
Trečiuoju aspektu jis įvardija tai, kad sumažėjęs gamtinių dujų eksportas iš Rusijos į ES bei žemas gamtinių dujų saugyklų užpildymo lygis Vokietijoje pakėlė gamtinių dujų kainas iki rekordinių aukštumų.
„Gamtinių dujų kainos ES šiuo metu yra apie 5 kartus didesnės nei 2019 metais ir apie 5 kartus didesnės nei pigių gamtinių dujų į valias turinčiose JAV.
JAV galėtų padidinti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksportą į ES, bet to nedaro, nes prioritetą teikia Azijos rinkoms. TOP-5 eksporto rinkos 2021 metais buvo: Pietų Korėja, Kinija, Japonija, Brazilija ir Indija.
Nepadeda ir tai, kad Vokietija iki šiol neturi SGD terminalų. Vokietijos politikai prioritetą teikė gamtinių dujų importui iš Rusijos per „Nord Stream“ dujotiekius ir dėl to net buvo susipykusios su JAV, nes JAV buvo įvedusi „Nord Stream-2“ projektui sankcijas“, – priminė įvykius jis.
Ketvirtoji priežastis: taip iki rekordinių aukštumų pakilusios gamtinių dujų kainos didina ir elektros kainas, nes ES gamtinėmis dujomis kūrenamose jėgainėse yra pagaminama apie ketvirtadalis visos elektros energijos. Be to, Vokietija iki 2030 m. planuoja daugiau nei dvigubai padidinti bendrą gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių galią, o tam reikėtų apie 60 proc. padidinti gamtinių dujų importą.
„Tad Rusija, tikėtina, ir toliau tampys Vokietiją už energetinio saugumo virvutės“, – rašė Ž.Mauricas.
Ekonomistas daro išvadą: „Jei žiema bus šalta – ES gamtinių dujų (ir elektros) rinkoje bus karšta.
Rusija neplanuoja padidinti pajėgumų per Jamalo-Europos dujotiekį, (nors, pavyzdžiui, į Turkiją per „TurkStream“ dujotiekį srautas yra didinamas), „Nord Stream-2“ projektas yra įstrigęs politiškai, tad dujų eksportas iš Rusijos į ES, tikėtina, ženkliai neišaugs.
Kitų alternatyvų ES turi nedaug, tad pasiūlos ir paklausos disbalansas išliks, o dėl per menkos pasiūlos ir toliau mažės gamtinių dujų saugyklose esančių dujų kiekiai. Tad gamtinių dujų kainos išliks aukštos“ – neslėpė jis, paminėdamas, kad ateities gamtinių dujų sandoriai leidžia manyti, jog gamtinių dujų kainos gali išsilaikyti rekordinėse aukštumose iki pat 2022 m. balandžio.
Ž.Maurico teigimu, tikėtina, kad ir elektros kainos aukštumose laikysis tik iki pavasario, nes pavasarį dėl potvynių daugiau elektros bus gaminama hidroelektrinėse, o dujų paklausa dėl pasibaigusio šildymo sezono sumažės.
„Visgi didžiausias nežinomasis yra žiema. Jei ji bus šalta (kaip 2019–2020 m.), gali būti, kad kainos sumažės anksčiau, nei tikimasi. Jei ji bus šalta (kaip 2020–2021 m.), kainos gali išskristi į kosmosą, o galbūt kai kurios ES šalys net apskritai pritrūks dujų“, – nieko gero nepažadėjo ekonomistas.
„Kitą savaitę į Europą atslinks šalti orai, tad gamtinių dujų ir elektros rinkose nuobodu nebus“, – pridūrė jis.
