Kretingiškis Romas B. pasakojo norėjęs dovanoti glėbį naujų šiltų kojinių ir kepurių, mezginius pasiūlęs Kretingos socialinių paslaugų centrui, tačiau darbuotojos šia dovana nesusidomėjo.
Socialiniuose tinkluose kretingiškiai taip pat teiraujasi, kur galėtų padėti gerus dėvėtus rūbus, kad šie dar kažkam tarnautų. Beje, mieste, pastebėjo skaitytojai, nebelikę tekstilės konteinerių, iš kur rūbai anksčiau iškeliaudavę į trečiojo pasaulio šalis. Kiti siūlė drabužius gabenti į krizių centrus, kur neva šie esą labai reikalingi.
Tačiau Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Virginija Narbutienė sakė, kad paramos rūbais reikia tik Nakvynės namų gyventojams: „Dovanojami drabužiai turi būti ne tik tvarkingi, bet ir skirti dėvėti pagal sezoną. Labiau reikia vyriškų kasdienių drabužių: striukių, megztinių, marškinių, kelnių, apatinio trikotažo. Neretai pasitaiko, kad į centrą atveža kostiumų, paltų, skrybėlių, puošnių suknelių. O šių, nors ir gerų, mūsų klientams tikrai nereikia.“
Nakvynės namuose, skirtingai nuo Socialinių paslaugų centro, įrengta patalpa, kurioje drabužius galima sandėliuoti.
Žino skurstančiųjų poreikius
V.Narbutienės žodžiais, būna, kad žmonės atveža didžiulius maišus ir tiesiog palieka juos prie įstaigos durų. Tačiau, kad ir kaip gaila, peržiūrėjus turinį, nemažai drabužių tenka tiesiog išmesti, nes ilgai laikyti ir laukti, gal kam prisireiks, draudžia higienos taisyklės.
Socialinių paslaugų centre veikiančiai Moterų krizių tarnybai ar įstaigoje globojamiems vaikams krūvos dėvėtų drabužių nereikia. „Vaikų šiandien bet kokias rūbais nebeaprengsi, visi nori madingų, šiuolaikiškų drabužių“, – sakė pašnekovė, pasidžiaugusi, kad šioms Kalėdoms vaikams šiltų žieminių ir sportinių drabužių nupirko geradariai, dalyvaujantys „Išsipildymo akcijoje“ ir išpildantys vaikų norus.
Pasak V.Narbutienės, Socialinės darbuotojos, dirbančios ir seniūnijose, geriausiai žino, ko tikslingai reikia varganiems žmonėms: „Paskelbiame socialiniuose tinkluose, atsiliepia geraširdžiai žmonės, kurie parūpina ne tik drabužių, bet ir šeimoms būtiniausių daiktų – vežimėlių, baldų, buitinės technikos, statybinių medžiagų. Remia įmonės, pavieniai geradariai, dovanodami ir visiškai naujų daiktų.“
Nėra prašančių apsirengti
Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė patikino, kad dovanojančiųjų drabužius yra labai daug – žmonės skambina į skyrių, teiraujasi, siūlo patys nuvežti, tačiau prašančių rūbų sau ar šeimai nėra. „O rinkti, sandėliuoti tuos drabužius ir laukti, kam jų prisireiks, skyriuje nėra galimybės“, – tvirtino ji.
Raudonojo Kryžiaus draugijos Kretingos skyriaus vadovė Roma Varnelienė sakė, kad jie vykdo tik Maisto programą nepasiturintiems asmenims – dalija maisto produktų paketus. Kretingos miesto žmonės juos atsiima iš sandėlio prie centrinės „Maximos“.
„Ten neturime galimybės sandėliuoti drabužių. Išdalijame maistą, ir patalpas privalome sutvarkyti iki kito karto. Mums skambina pavieniai žmonės, klausia, gal galėtų atgabenti drabužių. Kiti norėtų paremti pabėgėlius: gaila, norėtųsi padėti, tačiau tokias funkcijas vykdo tik stambieji mūsų organizacijos skyriai Vilniuje, Kaune“, – sakė R.Varnelienė.
Tekstilės atliekas sudegina
Kretingos rajone šiuo metu yra 10 tekstilės surinkimo konteinerių: 5 pastatyti mieste – Klaipėdos g., Topolių aklg., Jaunystės g., Vytauto g. ir Lazdynų g., po 2 – Vydmantuose ir Kartenoje, 1 – Darbėnuose.
Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ ekonomistės Eglės Alonderienės žodžiais, nors Kretingos gyventojai norėtų tinkamai atsikratyti senais drabužiais, avalyne, patalyne, tačiau dabar susiklosčiusi tokia situacija, kad tekstilės atliekų Lietuvoje nėra kam rūšiuoti, išgabenti į trečiojo pasaulio šalis ar perdirbti – neliko suinteresuotų įmonių. Todėl tekstilės atliekos panaudojamos energijai gauti, kitaip tariant, sudeginamos.
Tačiau tai, įsitikinusi E.Alonderienė, yra geresnė alternatyva negu mesti drabužius ir patalynę į mišriųjų atliekų konteinerius, mat sąvartynuose tekstilė labai ilgai užsigulėtų nesuirusi.
