Seime priėmus svarstomas pataisas, mokesčiai loterijoms didėtų 40-čia procentų. Remiantis BFK pasiūlymu, loterijų organizatoriai mokėtų 18 proc. nuo pardavimų pajamų, o azartinių lošimų bendrovės tik 1,2-3, proc. nuo pardavimo pajamų.
Loterijų pajamos per metus siekia apie 100 mln. eurų, kai azartinių lošimų pajamos viršija 1 mlrd. eurų. Nepaisant to, loterijos sumoka daugiau mokesčių – apie 13 mln. eurų kasmet, o didžiąją dalį pajamų (56 proc.) skiria priziniam fondui.
„Civitta“ analizė parodė, kad lošimų verslas auga kur kas sparčiau nei loterijų. Loterijų bendrovių pajamos per paskutinius 4 metus vidutiniškai auga po 6 proc. per metus, o nuotolinių lošimų sektorius auga po 40 proc. per metus.
Mokesčių padidinimas loterijoms dar labiau mažintų loterijų konkurencingumą, bei sudarytų dar palankesnes sąlygas augti labiau visuomenės gerovei žalingiems nuotoliniams azartiniams lošimams – konstatuoja ekspertai.
Pasak Loterijų asociacijos vadovo Andriaus Karaliūno, ilgamečiai finansiniai duomenis rodo, kad loterijas organizuojančių bendrovių pelningumo marža siekia 5-7 proc. nuo pardavimų pajamų – t.y. atitinka ES vidurkį šioje verslo šakoje.
„Dėl azartiniams lošimams ir loterijoms taikomos skirtingos mokesčio bazės, pritarus siūlomam mokesčių tarifų didinimui, mokestinis atotrūkis tarp loterijų ir azartinių lošimų išaugs dar labiau, o loterijų organizavimo veikla ilgainiui taps nuostolinga“,- sako Loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas.
Dėl svarstomų Loterijų įstatymo pataisų skubos, socialinio dialogo stokos ir galimos korupcijos Loterijų asociacija kreipėsi į teisėsaugą, Seimo frakcijas, Seimo bei Vyriausybės vadoves.
Generalinė prokuratūra Loterijų asociacijos pateiktą informaciją pranešė prijungusi prie atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl bandymo papirkti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narį Matą Maldeikį. Šiame tyrime figūruoja azartinių lošimų verslininkas Samoilas Kacas.
„Vilmorus“ praėjusiais metais atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, loterijoms didžioji dalis gyventojų (64 proc.) išleidžia nuo 1 iki 5 eurų. Tuo tarpu azartiniams lošimams skiriama suma yra gerokai didesnė – iki 20 eurų vienam lošimui skiria 54 proc. žmonių, dar 34 proc. žmonių per vieną lošimą išleidžia daugiau nei 20 eurų.
Taip pat, iki šiol nenustatytas nė vienas priklausomybės nuo loterijų atvejis, tuo tarpu nuo priklausomybės azartiniams lošimams kasmet šalyje gydoma iki 80 žmonių. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, 24 tūkst. žmonių yra išreiškę pageidavimą būti neįleisti į lošimų vietas – t.y. sunkiai gali kontroliuoti potraukį lošti azartinius lošimus.
