Svarstant biudžetą parlamente aistrų nestigo. Opozicijos atstovai piktinosi, kad valdantieji visiškai nedalyvavo balsuojant dėl Seimo narių pasiūlymų, todėl jie visi buvo atmesti, nes surinko tik po keliolika ar per dvidešimt balsų.
Tiesa, tai visiškai suprantama, nes kiekvienais metais atmetami kone visi parlamentarų savarankiškai parengti projektai, kuriais siekiama gauti finansavimą paskiroms mokykloms, vaikų darželiams ar kitokiems objektams.
Bet skandalingiausia yra tai, kad balsuojant dėl viso biudžeto nedalyvavo net kai kurie valdančiųjų korifėjai. Dar galima suprasti, kad tuo metu saviškiams kerštaujantis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž.Pavilionis buvo labiau užsiėmęs bandymais išsaugoti savo kėdę. Tačiau kad buvo tuščias konservatorių lyderio G.Landsbergio krėslas, tai jau sunkiai paaiškinama.
Vis dėlto projektas palaimintas ir vargu ar bus vetuotas S.Daukanto aikštėje stūksančiuose rūmuose. Jei nebus, lieka tik melstis, kad kuo greičiau imtų mažėti elektros, dujų ir kitų energijos išteklių kainos.
Valdantieji šį dokumentą jau anksčiau pakrikštijo gerovės biudžetu, tačiau tą gerovę gali smarkiai pagraužti stiprėjanti infliacijos srovė.
Iš pirmo žvilgsnio skaičiai dvelkia didžiuliu optimizmu. Keliasdešimčia ar net daugiau nei šimtu eurų didesnių atlyginimų nuo sausio sulauks valstybės tarnautojai ir statutiniai pareigūnai, algos augs net šalies vadovams.
Gydymo įstaigų darbuotojams atlyginimai didės vidutiniškai 6 proc., mokytojams – 10 proc. Aišku, nebus pamiršti ir senjorai: vidutinė pensija turėtų išaugti apie 11 proc. – nuo 414 iki 465 eurų.
Minimalus atlyginimas kitąmet augs nuo 642 iki 730 eurų. Uždirbantiems mažiau nei šalies vidurkis taip pat bus taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris sieks iki 460 eurų.
Atrodytų, gyvenk ir džiaukis. Gal ir taip, jei neįsisiautės infliacija. Aišku, tokio kainų šuolio (50 proc.), kokį iki kitų metų liepos prognozavo Seimo narys V.Valkiūnas, tikrai nebus.
Tačiau Finansų ministerijos prognozės, kad vidutinė metinė infliacija kitąmet sieks 3,4 proc., yra ganėtinai optimistinės, kai vos per savaitę elektra biržoje pabrangsta keliasdešimčia procentų.
Anot buvusio premjero, o dabar Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo A.Butkevičiaus, jau metų pabaigoje metinė infliacija (mėnuo, palyginti su mėnesiu) gali siekti ir 10 procentų, todėl net ir dėl biudžete numatytų pakeitimų realiosios gyventojų pajamos kitąmet didės tik 2–4 proc. Tokia prognozė išties reali.
Palyginti su pirminiu Finansų ministerijos variantu, priimtame biudžete yra pakeitimų. Antai planuojamos pajamos padidėjo nuo 13,86 mlrd. iki 14,381 mlrd. eurų. Daugiausia jų tikimasi surinkti iš pridėtinės vertės (4,9 mlrd.), gyventojų pajamų (2,34 mlrd.) ir akcizų (1,687 mlrd. eurų) mokesčių.
Išlaidos padidintos nuo 16,615 mlrd. iki 16,662 mlrd. eurų. Didžioji dalis jų atiteks socialinei apsaugai (4,58 mlrd. eurų), ekonomikai (3,343 mlrd.), švietimui (2,1 mlrd. eurų).
Valstybės skola kitų metų pabaigoje turėtų siekti 44,8 proc. BVP.
Tiesa, šis skaičius gali ir keistis, mat biudžete numatyta padidinti skolinimosi limitą, jei būtų nutraukta „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų gabenimo ir prireiktų atlyginti netesybas ar padengti susidariusius geležinkelių bendrovės nuostolius.
Daugelis ekonomistų, pavadinę šį biudžetą nuobodoku, iš esmės yra teisūs. Kol skolinimasis nieko nekainuoja ir dar sulaukiama paramos iš Europos Sąjungos (ES), nesudėtinga didinti pensijas, vaiko pinigus, valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus ar kitokias išmokas.
Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas kitais metais bus 3,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), – procentiniu punktu mažiau, nei tikėtasi anksčiau. Kol kas dėl to sankcijų tikrai nesulauksime, nes ES pandemijos metu leido valstybėms nesilaikyti 3 proc. BVP biudžeto deficito ir 60 proc. BVP valstybės skolos reikalavimų.
Tačiau ateinantys metai bus paskutiniai, kai taikoma tokia lengvata. Vargu ar Briuselis ryšis ją pratęsti, nes ekonomikos skatinimas jau dabar atsirūgsta vis didėjančios infliacijos pavidalu. Todėl metas mokytis gyventi pagal griežtesnes taisykles.
Šitaip pasielgti valdantiesiems jau 2022-aisiais siūlė ir savo išvadą dėl biudžeto pateikęs Lietuvos bankas. Joje skelbiama, kad su COVID-19 pandemija susijusios išlaidos keičiamos nelaikinomis kitų sričių išlaidomis, o tai kelia prociklinio fiskalinio skatinimo riziką.
Anot vieno išvados rengėjų V.Tuziko, šalies ekonomika pandemijos metu beveik nenukentėjo, išskyrus atskiras sritis, todėl neaišku, kodėl išskirtinių aplinkybių galiojimas turėtų būti pratęstas ir kodėl Lietuva negalėtų laikytis griežtesnių fiskalinių taisyklių jau dabar.
Tačiau politikai, žinoma, siekia įsiteikti rinkėjams, kol pinigai yra itin pigūs ir lengvai prieinami, nors ir skolinti.
