Pasitelkęs grupę parankinių šis aferistas per trejus metus vykdydamas didmeninę prekybą naftos produktais ir nemokėdamas pridėtinės vertės (PVM) bei pelno mokesčių padarė daugiau nei 13 milijonų eurų žalą valstybei.
Painioms aferistų machinacijoms išnarplioti teisiėsaugininkams prireikė šešerių metų – tiek laiko truko ikiteisminis tyrimas.
Lapkričio 11 dieną šis tyrimas buvo baigtas ir byla, kurioje finansiniais nusikaltimais kaltinami penki fiziniai bei vienas juridinis asmuo, pagaliau perduota Šiaulių apygardos teismui.
Aferos planas gimė už grotų
Apie stambaus masto finansinę aferą bei jos tyrimą per nuotolinę spaudos konferenciją papasakojo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Nina Raugienė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos viršininkas Algimantas Laucevičius.
Pasak N.Raugienės, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2015 metų gruodžio 8 dieną.
Nustatyta, kad aferos organizatorius, jau trylika kartų už finansinius nusikaltimus teistas bei dar trijose analogiškuose tyrimuose figūruojantis mažeikiškis ją sumanė dar atlikinėdamas bausmę už eilinį nusikaltimą.
Į pagalbą aferos organizatorius pasitelkė savo sūnų nei dar kelis parankinius.
Areštavo dalį turto
Vykdydami didmeninę prekybą naftos produktais aferistai PVM mokesčio išvengimui pasitelkdavo fiktyvias ar realiai Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje veiklos nevykdančias įmones, kurių direktoriai būdavo netgi asocialūs asmenys.
Už iš šios aferos gautus pinigus buvo perkamas nekilnojamas turtas, prabangūs automobiliai, įmonių akcijos. Kadangi aferistai turtą pirkdavo ne savo vardu, o kitų asmenų vardu, tai pasak prokurorės, gali būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas.
Šiuo metu jau yra areštuota turo už 1,8 miln eurų, tačiau tai tik tėra lašas jūroje, nes tyrimo duomenimis aferos organizatoriams galimai pavyko išgryninti arba legalizuoti apie 8,4 milijono eurų, gautų iš šios nusikalstamos veiklos, o Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys siekia 12 milijonų eurų.
Vienas įtariamasis tyrimo pabaigos nesulaukė
Prokurorė N.Raugienė sakė, kad ikiteisminis tyrimas užtruko gan ilgai, nes teko atlikti net 15 ūkinės veiklos subjektų tyrimą, siųsti teisinės pagalbos prašymus į Lenkiją, Latviją bei Panamą, analizuoti piniginių srautų judėjimą.
Iš pradžių įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti net 18 asmenų. Septynių įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo baigti baudžiamuoju teismo įsakymu, o vieno įtariamojo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą teko nutraukti jam mirus.
„Į teismą keliaus šios aferos organizatorius ir pagrindiniai jo pagalbininkai. Tikimės, kad mums pavyko surinkti įtikinamų kaltės įrodymų ir teismas priimdamas sprendimą juos įvertins.
Į teisiamųjų suolą sėsiantiems aferistams pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo. Griežčiausia, iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, bausmė numatyta už sukčiavimą.
Dviems aferos dalyviams pareikšti įtarimai ir dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą. Už tai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Sukūrė fiktyvių įmonių tinklą
(FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos viršininkas A.Laucevičius sakė, kad ši aferistų grupuotė į jų akiratį pateko gerokai anksčiau, nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą vyko žvalgyba, per kurią pavyko nustatyti įtariamųjų ratą. Ši afera buvo vykdome trejus metus – nuo 2014 iki 2016 metų.
Aferos schema buvo maždaug tokia – licenciją didmeninei naftos produktų prekybai turinti įmonė juos pirkdavo Latvijoje iš vienos šios šalies bei Estijos įmonės ir gabendavo į akcizų sandėlius Lietuvoje. Iš ten naftos produktai buvo pardavinėjami mažmenininkams. PVM grobstymui buvo sukurtas net 28 fiktyvių įmonių tinklas Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje bei Čekijoje, kurios kurios neva vykdydavo prekybą kava, kavos produktai, gintaru ir kitomis prekėmis, bet realiai tokia prekyba nevykdavo“, – sakė A.Laucevičius.
Turtus krovėsi ne savo vardu
Aferoms vykdyti buvo pasitelkta ir viena Panamoje registruota finansinė įmonė. Jau atliekant žvalgybinius veiksmus FNTT pareigūnams paaiškėjo, kad PVM grobstymui kelis mėnsius būdavo pasitelkiama viena tokia fiktyvi įmonė, o kai kildavo įtarimų dėl jos veikos, šią įmonę aferistai „numarindavo“ ir PVM grobstydavo jau per kitą fiktyvią įmonę.
Tokia trumpai veikiančių įmonių kaita aferistams leido ilgą laiką išvengti teisėsaugininkų dėmesio.
A.Laucevičius sakė, kad šios aferos organizatorius pasinaudojo ir tuometinių įstatymo spragomis, nes licenciją didmeninei naftos produktų prekybai buvo galima gauti savivaldybėje: „vykdant šį turimą FNTT inicijavo įstatymų pataisas ir dabar licenciją didmeninei naftos produktų prekybai gali suteikti tik ūkio ministerija, gavusi tokios licencijos siekiančios įmonės garantą – vieną milijoną eurų“.
Paklaustas apie aferos organizatorių (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos viršininkas sakė, kad šis mažeikiškis buvo atsargus, neteisėtu būdu įgytais pinigais turto savo vardu neįgydavo, o butus, sklypus, automobilius bei įvairių įmonių akcijas pirkdavo savo sugyventinės bei kitų asmenų vardu.
„Apie šios aferos organizatorių bei tai, kaip jis įsivaizdavo buhalterinės veiklos vedimą būtų galima sukurti filmą", - sakė A.Laucevičius.
