„Gyvename ateities kartų sąskaita“
Pasak D.Dundulio, šie metai jo verslui geresni nei praėję, tačiau gąsdina ateitis. Energijos kainos kyla jau nuo pavasario, tačiau šiuo metu jos pasiekė neregėtas aukštumas.
„Gyventojai mato mažesnius dujų ir elektros kainų skaičius nei įmonės. Politikai stengiasi, kad gyventojams kainos būtų kuo mažesnės, stengiamasi skirti kompensijas iš biudžeto. Tačiau verslai moka tikrąją kainą. Pavyzdžiui, atėjusios dujų ir elektros sąskaita yra tris kartus didesnės, nei mokėdavome anksčiau, o mes mokame šimtais tūkstančių eurų.
Jei kainos taip augs ir toliau, tai atsilieps produktų, prekių kainoms“, – kalbėjo verslininkas.
Vis dėlto dujų kainų padidėjimą gyventojams idėlioti per penkerius metus D.Dundulis vertina skeptiškai. Anot jo, tai tik eilinis skolinimasis, tačiau problema – kita.
„Ar mūsų vaikai ir anūkai sutinka mūsų pravalgytus pinigus atiduoti ateityje? Jei taip – viskas gerai. Bet juk kažkada prieisim liepto galą, jei tik skolinsimės.
Juk ir pinigai nuvertėja, to reikia nepamiršti. Mes gyvename ateities kartų sąskaita“, – rėžė jis.
Nauji rinkos žaidėjai – į naudą
Buvo pasigirdę kalbų, kad į Lietuvą planuoja žengti Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Aldi“, domėjęsis galimybe įsigyti „Norfą“. Tačiau D.Dundulis tik dar kartą patikino: kalbėtasi su „Aldi“ buvo, tačiau apie parduotuvių tinklo pardavimą jiems – ne.
Nauji prekybos tinklai didina konkurenciją tarp rinkos senbuvių, tačiau D.Dundulis nusišypsojo: „Kiekvienas tinklas ateina ne dotuoti ar „pradirbinėti“ pinigų, o juos uždirbti. Bet mūsų rezultatai po paskutinio žaidėjo atėjimo tik pagerėjo, nors daugelis ekspertų aiškino, kad „Norfai“ bus blogiausia. Mums visa tai išėjo į naudą.“
Kai kam nebeužtenka pinigų atlyginimas išmokėti
„Pagrindinė priežastis, kodėl viskas brangsta, yra ne ta, kad prekybininkai ir gamybininkai sumąstė pakelti kainas, o tai, kad į rinką buvo įleista daug pinigų“, – aiškino verslininkas.
Anot jo, atsiradus tiek daug pinigų ir tiek daug galimybių pirkti, nebespėjama pagaminti reikiamo prekių kiekio. D.Dundulio teigimu, kol neatsiras balansas tarp pinigų ir prekių kiekio, tol kainos augs.
Taip pat pabrangimą lemia ir daugiau veiksnių. Standartinę maisto prekių grandinę sudaro trys dedamosios: žemdirbys, perdirbėjas ir pardavėjas. Kaip D. Dundulis aiškino, šiemet daug kur derlius buvo prastas, trąšos ir kuras brango, darbo užmokestis didėjo, dėl šių priežasčių žemdirbiai buvo priversti kelti kainas.
Perdirbėjus itin paveikė ne tik didinami atlyginimai, valstybės nustatyti pakuočių ir kiti mokesčiai, bet ir smarkiai išaugusios energetikos kainos.
„Šiai dienai daugelis perdirbėjų išgyvena sudėtingą situaciją. Jie jau prašo sumokėti pinigus anksčiau, ne pagal sutartį, nes, sumokėję už elektrą ir kitas sąskaitas, nebeužtenka pinigų atlyginimams. Jeigu energijos kainos ir toliau taip augs, gali prasidėti sunkmetis gamybai“, – sakė jis.
Prekybininkas taip pat patiria didesnius kaštus, nes turi pirkti pabrangusią prekę. Energijos sąskaitos, atlyginimai irgi didėja. Tad kainų augimas pastebimas visose grandyse.
Pavyzdžiui, pasak D.Dundulio, kiauliena brangsta kas savaitę po 10 centų už kilogramą. Tai pastebima jau trečią savaitę. Brangsta ir duona, kurios kainai didesnę įtaką turi ne miltų, o energetikos pabrangimas. Pieno produktų kainos taip pat kopia aukštyn, tačiau taip staigiai jas pakelti vartotojams nesiruošiama.
„Paskutinius du tris mėnesius mūsų pieninė turi apie 5 proc. minusą. Kad nedirbtume nuostolingai, turėtume bent 5 proc. padidinti pieno produktų kainas. Be to, jau gauname signalų, kad sausį žaliavinis pienas ir toliau brangs“, – teigė verslininkas.
Jis nemano, kad kada nors Seime atsiras pakankamai politinės valios taikyti PVM lengvatą kai kurioms maisto prekėms. Tačiau norėtų, jog tai būtų pritaikyta mėsai ir mėsos produktams. Tada kainos taip nebekiltų, o gal net kristų ir sumažintų lietuvių kelionių į Lenkijos prekybos centrus skaičių.
Ateityje kasininkas uždirbs daugiau už IT specialistą?
Nemažai verslų dėl didinamų atlyginimų spyriojasi, tačiau D.Dundulis apie tai kalba pozityviai. Anot jo, ir valdžia turi stengtis, kad darbdavių būtų tiek, kad šie dėl darbuotojų konkuruotų. Taip pat jis nesupranta, ko čia verkšlenti, juk gyventojai, uždirbdami daugiau, gali ir daugiau išleisti, pirkti. Taip visa ekonomika žengia į priekį. „Aš esu ir visada būsiu už algų didinimą“, – patikino pašnekovas.
Šiuo metu vienus iš didesnių atlyginimų susižeria informacinių technologijų (IT) specialistai, tačiau, pasak D.Dundulio, ateityje tai gali apsiversti aukštyn kojomis ir kasininkė uždirbs daugiau už programuotoją.
„Trūko IT specialistų, jų darbo užmokestis pakilo. Jeigu už penkerių metų imtų trūkti kasininkų labiau nei IT specialistų, drąsiai galiu sakyti, kad jų atlyginimas taptų aukštesnis už IT specialistų. Nesakau, kad tokia situacija įvyks. Tačiau taip gali nutiki“, – kalbėjo jis.
Verslininkas turėjo pasiūlymą ir dėl Seimo narių algų. Anot jo, šios turėtų priklausyti nuo dviejų dalykų.
„Pirma – nuo vidutinės algos, antra – nuo to, kiek per kadenciją pakėlė vidutinį atlyginimą. Baigus kadenciją būtų galima jiems išmokėti premiją, kuri priklausytų nuo to, kiek Seimo nariai dirbo ir stengėsi, kad žmonių gerovė padidėtų. Nes jei jie dirbo taip, kad gerovė sumažėjo, tada turi atsiprašyti mūsų“, – juokėsi D.Dundulis.
Dėl pykčių su Kinija Lietuva tik praloš
Po priverstinio lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nutūpdymo Minske, D.Dundulis sakė importavęs paskutines prekes iš Baltarusijos ir nuo to laiko šį srautą sustabdęs. „Norfa“ girdavosi plačiu saldumynų asortimentu, tačiau dabar jis sumažėjęs – lenktynose liko tik ukrainietiški arba rusiški saldainiai.
„Baltarusiškų nebent koks likutis likęs. Saldainių grupėje tikrai praradome apyvartą, jie buvo perkami, bet yra, kaip yra“, – mostelėjo rankomis D.Dundulis.
Tačiau dėl paaštrėjusių Lietuvos santykių su Kinija verslininkas sakė kol kas nieko nepraradęs. Ko gero, rezultatai pasimatys tik po pusės metų.
„Tai nevyksta greitai, juk nuo užsakymų iki prekių gavimo praeina mažiausiai pusę metų ar daugiau. Tos prekės, kurios plaukia, jos atplauks bet kokiu atveju. Bet jau šiai dienai esame iš kai kurių tiekėjų gavę prašymą pirkti tik avansu. Bet mes avanso nemokėsime“, – griežtai pasakė pašnekovas, paminėdamas, jog visos prekės iš Kinijos sudaro tik apie 3 proc. prekybos tinklo apyvartos.
Visgi jis pripažino, kad kol kas nėra rinkos, galinčios pakeisti Kiniją. Jeigu bus uždrausta Lietuvai importuoti prekes iš Kinijos, D.Dundulis patikino steigsiąs įmonę Lenkijoje ir importuosiantis per šią šalį.
„Aišku, ir mokesčiai bus mokami Lenkijai. Bet mes neturėsime kitos išeities“, – kalbėjo verslininkas.
Jis sakė jau pripratęs, kad Vyriausybė visiškai nekreipia dėmesio į verslą, tačiau ir kovoti su tuo nebenori: „Puikiai žinau, kad bus taip, kaip jie nuspręs, ir jie visiškai nekreips dėmesio, ar verslui gerai, ar blogai. Aš to nesuprantu ir negaliu paaiškinti.“
Dėl visų priimtų sprendimų verslininkas ragino pagalvoti ir apie pirkėjus, kurie greičiausiai tik dar aktyviau važiuos apsipirkti į Lenkiją.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad už trejų ar penkerių metų Lietuva bus stipriai pralošusi“, – nevyniojo į vatą jis.
