Tiesa, biudžetas priimtas vos per plauką: už balsavo 71 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, o keturi susilaikė. Balsavime nedalyvavo keturi konservatoriai: Vytautas Juozapaitis, Žygimantas Pavilionis, Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad biudžetas svarbus, nes kitąmet didės žmonių pajamos, o tai reikšminga augant kainoms. „Tam yra skiriama daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – skaičiavo jis.
Tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius piktinosi, kad augant ekonomikai, didės fiskalinis deficitas. Pasak jo, išlaidos nepadengtos ilgalaikėmis tvariomis pajamomis.
Vis dėlto, anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, biudžetas atliepia dabartines ekonomines, saugumo ir sveikatos realijas, jis prisidės prie struktūrinių pokyčių, kurie numatyti Vyriausybės programoje.
I. Šimonytė balsavimu nesistebi
„Tokio maždaug dydžio yra dauguma, tai nieko neturėtų stebinti, svarbu, kad dauguma buvo balsavusių, o ne ištraukusių korteles. Biudžetas buvo patvirtintas, tai nebus vienos dvyliktosios, kas būtų reiškę gerokai kuklesnes daugelio žmonių galimybes, o tokia rizika buvo, kaip ir kasmet“, – antradienį po balsavimo žurnalistams sakė premjerė.
Pasak Vyriausybės vadovės, net ir nepriėmus biudžeto situacija, kai šalis metus pradeda su viena dvyliktąja praėjusių metų biudžeto, nebūtų pražūtinga.
„Valstybei yra geriau turėti biudžetą nei jo neturėti, turbūt nebuvo nei vienerių metų, kad valstybė būtų neturėjusi biudžeto. Žinoma, galima išbandyti ir tą vieną dvyliktąją, turint minty, kad nėra ta situacija, kai 2008–2009 metų sandūroj viena dvyliktoji būtų reiškusi neįgyvendinamą biudžetą“, – sakė I.Šimonytė.
Pagal įstatymą, laiku nepatvirtinus valstybės biudžeto jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto vienos dvyliktosios išlaidų.
„Tai šiuo atveju būtų šių metų lygyje, kas nors pasakytų, kad tai nėra blogai, bet tų padidėjimų, kurie biudžetuose suplanuoti atitinkamai negalėtumėm realizuoti, nei darbo užmokesčio, nei kitų išlaidų, kurių ne taip mažai yra. Tikiuosi, kad už kitus du biudžetus, „Sodros“ ir sveikatos draudimo, Seimo nariai balsuos noriau, paprastai taip būna“, – kalbėjo premjerė.
Sprendimai dėl biudžeto – pustuštėje Seimo salėje
Dainius Gaižauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, priimant biudžeto projektą vos po pusvalandžio pratrūko: „Vyksta biudžeto priėmimas, bet valdančiųjų nėra, priiminėjimas vyksta tik opozicijos dėka. Aš suprantu, kad yra krizė Vyriausybėje, bet, kad yra krizė Seime – niekas nepranešė.
Todėl siūlyčiau nutraukti posėdį, išeiti ir palaukti, kol sugrįš valdantieji, nes vyksta biudžeto priėmimas, bet nėra beveik nei vieno valdančiojo. Kas yra valstybėje? Jei visiška krizė, tada reikia naujų rinkimų. Siūlyčiau išeiti ir negrįžti tol, kol nesusirinks visi. Tai visiška pajuoka.“
„Aplinka rodo, lyg būtų svarstomas opozicinių frakcijų pateiktas valstybės biudžeto projektas“, – paminėjo A.Butkevičius.
Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis patikino, jog valdantieji į salę negrįš, nereikia būti naiviems: „Jie dabar tikrai neatsiras, nes yra senelis atvažiavęs į Seimą, yra iškviesta premjerė ir anūkas. Dabar jiems „duoda velnių“.“
Balsavimuose dalyvavo apie 30–47 Seimo nariai. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kvietė parlamentarus dalyvauti balsavimuose dėl siūlymų numatyti įvairioms sritims papildomą finansavimą, nes norint, kad šiems būtų pritarta, reikia, kad balsuotų ne mažiau kaip pusė politikų (71).
Tačiau pamačiusi, jog Seimo nariai palieka salę, V.Čmilytė-Nielsen paskelbė 10 minučių pertrauką.
Vis dėlto Seimo vadovės raginimai po pertraukos nebuvo išgirsti ir vienas po kito siūlymai biudžetui toliau buvo atmetami, neužtekus balsų – balsavimuose dalyvavo iki 50 parlamentarų.
Laidėsi kritikos strėlėmis
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys Kęstutis Masiulis negailėjo aštrių žodžių opozicijai.
„Gerbiami kolegos, ypač jaunesnieji, kurie bando pamokyti mus, seniau dirbančius. Mes žinome šį žanrą. Mes ne kartą buvome opozicijoje ir žinome, ką tai reiškia. Jūs atlikite savo darbą, pristatykite siūlymus, susirinkitę pakankamą palaikymą jiems, ir turėsite biudžete atitinkamus sprendimus.
Jeigu norite, kad būtų teatro klausytojai, gerai, atliksime klausytojų rolę. Bet iš anksto esame nutarę palaikyti Vyriausybės poziciją.
Ne su didžiausiu džiaugsmu grįžau į salę. Būčiau mieliau sėdėjęs ir kavą gėręs, stebėjęs šį posėdį per televiziją, nes net ir tarp opozicijos atstovų nematau balsuojančių. Tuščia. Matau vien kritiką. Jeigu jums nerūpi jūsų pačių siūlymai, tada siūlyčiau tiems, kurie turi idėjas, kurios galėtų atsidurti biudžete, jų atsisakyti. Taip greičiau priimtume sprendimus ir pereitume prie balsavimo“, – sakė jis.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas šios replikos pro ausis nepraleido. Jis pasiūlė Kęstučiui Masiuliui „nesikankinti ir eiti „pagerti“ kavos“.
Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas pasipiktino, kad tuo metu, kai kitiems savivaldybių objektams pinigų neatsiranda, LRT pastatų atnaujinimui lėšų skirta.
„Yra nurodyta, kad valstybė turi prisidėti prie visų objektų, kurie įtraukti iki 2021 m., finansavimo. O ką mes dabar matome? Tokiu finansavimo tempu visi objektai bus užbaigti gal po 8–10 metų, nors puikiai žinome, kaip brangsta statybos.
Negana to, kad savivaldybės su savo objektais paliktos vienos likimo valioje. Jos prašo bent pasiskolinti ir užbaigti tuos objektus, bet tai irgi neleidžiama. Tada kyla klausimas: kam Seime priimti įstatymą, jei jo nežadama laikytis?
Ar LRT yra įtraukta į valstybės investicijų įstatymo objektų sąrašą? Ne. Bet finansavimui atsiras šimtai milijonų. Tai gal ir pasakykime: visi regionai, kapstykitės, kaip galite, dabar svarbiausia LRT pastatus gelbėti“, – sakė valstietis.
Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Kęstutis Vilkauskas pasiūlė skirti pinigų Vytauto Didžiojo paminklui Trakuose pastatyti ir sutvarkyti pačią aplinką Trakuose. Neva taip ši vieta taps dar labiau lankoma turistų ir atneš finansinę naudą ne tik savivaldybei, bet ir visai Lietuvai, nes, anot jo, dėl to įkapsės pinigų į valstybės biudžetą.
Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius teigė palaikantis tokį siūlymą, tačiau ironizavo, jog Vyriausybės siekiai kitokie.
„Jai svarbu, kad būtų vamzdis Neries krantinėje, kad ant Žaliojo tilto būtų statybinės konstrukcijos, kad būtų finansuojami abejotinos meninės vertės grybai, kainuojantys dešimtis tūkstančių. Nereikalingas Vytis ir Lukiškių aikštėje, nereikalingas paminklas ir istorinėje sostinėje“, – patikino jis.
Nuskambėjo raginimas labiau paremti ir turizmo sektorių, nes dėl pandemijos jis neatsigavo iki šiol. Vis dėlto finansų ministrė Gintarė Skaistė tam nepritarė. Ji patikino, kad 4,28 mln. eurų biudžete yra skirti turizmo veikloms, be to, Vyriausybės rezerve yra numatyti 10 mln. eurų, kurie galėtų būti skirti verslams, vis dar patiriantiems pandemijos poveikį.
Skambėjo prašymai siūlymų nebeteikti
Praėjus apie dviem valandom dėl menko balsavimo neiškentė ir Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis.
„Būkite geri, paskaitykite statutą, gal yra kažkokia nuostata, kuri leistų apjungti viską į vieną krūvą. Balsuoja 24 Seimo nariai, o reikia 71 balso, kad būtų kam nors pritarta. Akivaizdu, kad tai, ką darome, yra tuščia veikla. Gaila kolegų, kurie turi šnekėti, pristatyti motyvus. Gal galėtume sutaupyti laiko?“ – klausė jis.
Tačiau V. Čmilytė-Nielsen atkirto, kad A.Mazuronis, kaip patyręs Seimo narys, turėtų puikiai žinoti, jog kiekvienų metų rudenį kartojasi tas pats.
Seimo narys Valdemaras Valkiūnas irgi iškėlė klausimą, kodėl finansų ministrė Gintarė Skaistė atstovauja visai Vyriausybei. Jis Seimo salėje pasigedo būtent premjerės Ingridos Šimonytės.
„Ar ji jau nebevadovauja? Kol mes čia nuoširdžiai dirbame, gal ji jau parašė prašymą ir pagaliau atsistatydino?“ – kalbėjo jis.
Po beveik keturių valandų dar kartą nuskambėjo raginimas nutraukti siūlymų pateikimus. Šį kartą prabilo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas: „Visi suprantame, kad kai salėje sėdi 30 žmonių, taško niekaip nepadėsime. Ačiū tiems, kurie teikė siūlymus, bet gal autoriai galėtų likusių siūlymų nebeteikti, tikrai sugaišime dar labai daug laiko. Rinkėjai užfiksavo jūsų pastangas.“
Tačiau ir į šią pastabą nebuvo atsižvelgta – posėdis tęstas toliau.
Prognozuojamas 3,3 proc. BVP deficitas
Kitais metais auga neapmokestinamosios pajamos, minimali alga, įstaigų vadovų mažiausi koeficientai, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis. Numatyta speciali tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas.
Trečdalis deficito prieaugio yra dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos suvaldymu ir migrantų krize.
Prieš biudžeto priėmimą Vyriausybė taip pat nutarė įstatyme įrašyti nuostatą, kad Finansų ministerija kitąmet galėtų valstybės vardu pasiskolinti pinigų geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jeigu būtų nutraukta „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoju „Belaruskalij“.
Finansų ministrė 2022-ųjų valstybės iždą vadino galimybių biudžetu, nes esminės jo kryptys yra saugumas, žmonių pajamų didinimas bei skurdo mažinimas.
Su ES lėšomis, kitąmet jo pajamos sieks 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – punktu mažiau negu šiemet. Valdžios sektoriaus deficitas, prognozuojama, sieks 3,3 proc. BVP.
„Sodros“ biudžete numatyta, kad vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (iki 465 eurų), pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (iki 489 eurų). Nuo 2022 metų visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.
Kitąmet „Sodros“ pajamos turėtų siekti beveik 5,837 mlrd. eurų, o išlaidos – apie 5,533 mlrd. eurų, planuojamas 1 mlrd. 61 mln. eurų rezervas.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2022 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. Planuojamos kitų metų PSDF biudžeto pajamos yra 7,8 proc. (203 mln. eurų) didesnės nei suplanuota šiems metams, o išlaidos – 10,4 proc. (263,5 mln. eurų) didesnės.
2022 metais Pensijų anuitetų fondas (PAF) planuoja gauti 13,28 mln. eurų įplaukų už įgyjamus pensijų anuitetus, o jos išlaidas viršys 166 tūkst. eurų. Šiemet planuota, kad PAF gaus 4,11 mln. eurų įmokų.
Tiki, kad turės palaikymą
„Biudžetas gerai parengtas ir manau, kad turės didelį palaikymą. Tikiuosi, kad Seimas sėkmingai priims šį biudžetą. Tai būtų labai svarbus šiandienos apsisprendimas“, – antradienį Seime prieš biudžeto priėmimą teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji abejoja, ar laukiant premjerės Ingridos Šimonytės sprendimo dėl kai kurių ministrų ar visos Vyriausybės pasitraukimo reikėtų stabdyti valstybės biudžeto priėmimą.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, 2022-ųjų valstybės biudžetas, palyginti su 2021-ųjų, vertinamas „labai gerai“: didėja finansavimas švietimo, aplinkos apsaugos, sveikatos sritims, gynybai, lėšų skiriama pandemijos padariniams šalinti.
S.Skvernelio frakcija biudžeto nepalaikys
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis atskleidė, kad jo vadovaujama frakcija balsavime dėl biudžeto susilaikys, esą projektas paremtas tik skolintomis lėšomis ir kelia pavojų Lietuvos ekonomikai.
Politikas patikino ankstesnės savo pozicijos dėl biudžeto projekto nepakeitęs: biudžetui trūksta tvarių pajamų, didelėms išlaidoms numatoma skolintis, o skola, anot politiko, dar labiau didės dėl pirmadienį Vyriausybėje priimtos išlygos leisti skolintis papildomų lėšų geležinkelių infrastruktūrai, sustabdžius Baltarusijos krovinių tranzitą per Lietuvą, finansuoti.
„Jis nėra tvarus. Pirmiausia, nepagrįstas realiomis pajamomis, tos išlaidos, kurios numatytos, yra skolintos lėšos arba negautos pajamos, bet jau išleistos. Tas skolinimasis, matome, dėl valstybės ydingos politikos daromas toliau – dabar ir geležinkeliams subsidijų dar atsiranda“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Pasak jo, kitų metų Lietuvos ekonominė situacija gali blogėti dėl infliacijos, o valdančiųjų vykdoma užsienio politika tik prisidės prie dar didesnio ekonominio nuosmukio šalyje.
„Su šiuo biudžetu turėsime dar didesnių problemų su infliacija, su augančiomis išteklių kainomis, tiek ir su mūsų užsienio politika, kuri betarpiškai turės įtakos šalies ir eksportui, ir pajamoms iš dividendų. Matome, kad tai netvarus ir pavojingas biudžetas, ir už tokį biudžetą atsakomybės prisiimti negalime“, – pažymėjo opozicijos politikas.
