„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikina, kad būtent „Norfa“ buvo pirmoji, kuri Lietuvoje neoficialiai ir savo iniciatyva nusprendė 2011 metais per šventes sutrumpinti darbo laiką, o 2017 m. jau įvesti laisvadienius. Manoma, kad pirkėjams toks sprendimas nesudaro didelių kliūčių.
„Mūsų vadovybė galvoja, kad ne tik švenčių dienomis, bet ir sekmadieniais darbo laikas turėtų būti sutrumpintas, o vėliau gal būtų galima pereiti ir prie nedarbo dienos“, – komentuoja D.Ryliškis. Visgi „Norfos“ atstovo spaudai teigimu, kol kas tokios praktikos kaip Vakarų valstybėse nėra – tam būtinas valstybės įsikišimas.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta taip pat teigia, kad sprendimas nedirbti tris kartus per metus, pirmąją Kalėdų dieną, sausio 1-ąją ir pirmą Velykų dieną priimtas dar 2017 metais. Pritariama, kad toks sprendimas jau nebėra naujovė: „Džiugu, kad ji tapo impulsu pokyčiams, kurie dabar daugelio jau nebestebina.“
„Galbūt pirmaisiais metais toks sprendimas ir buvo kiek netikėtas, tačiau prie to pirkėjai greitai priprato, o darbuotojai šį pokytį sutiko itin džiugiai“, – pasakoja V.Lopeta. Tokį sprendimą palankiai įvertinę ir darbuotojai.
„Šventinį darbo laiką visada skelbiame likus daugiau nei mėnesiui iki didžiųjų švenčių, tad pirkėjai turi pakankamai laiko susiplanuoti šventinius pirkinius. Tokiu atveju, nei sutrumpintas darbo laikas, nei parduotuvių nedarbas per šventes pirkėjams nesukelia jokių nepatogumų“, – tikina „Lidl Lietuva“ atstovas. Būtent taip šventės neaplenkia ir darbuotojų.
Savo ruožtu Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, sako, kad nuo 2018 metų jau yra nedirbama pirmąją Kalėdų dieną, o šiemet nuspręsta nedirbti ir sausio 1-ąją. Dar dvi didžiųjų švenčių dienas pasirinkta dirbti sutrumpintai – visi sprendimai įvesti įvertinus darbuotojų poreikius ir pirkėjų srautus.
„Prieš didžiąsias šventes galima apsipirkti lengvai ir patogiai – iš anksto. Atsižvelgiant į savo mėgstamiausios parduotuvės darbo laiką, šventinius apsipirkimus paprasta susiplanuoti jau dabar“, – tikina E.Dapkienė. Priduriama, kad pandemija taip pat turi įtakos: „Mūsų darbuotojai nuolat susiduria su papildomais iššūkiais, todėl norime, kad jie turėtų daugiau laiko poilsiui.“
„Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pripažįsta, kad sutrumpintas darbas ar nedarbo diena prekybos vietose jau tikrai nebėra naujovė, o pirkėjų piktinimasis nėra jaučiamas – supranta, kad šventes turi pajusti visi.
„Mūsų tinklo darbuotojams šie metai buvo kupini iššūkių. Ne tik kaip visi šalies bei pasaulio gyventojai susiduriame su naująja realybe, bet ir turime būti tie, kurie pasirūpina, kad pirkėjai galėtų jaustis ramūs, jog kiekvieną dieną, o ypač artėjant šventėms, jų namams ir šventiniam stalui nepritrūks reikiamų prekių“, – teigia „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Gabrielė Šerėnienė.
„Sulaukiame teigiamų atsiliepimų ir palaikymo“, – tikina G.Šerėnienė. Kadangi yra galvojama apie patogų klientų apsipirkimą per didžiąsias šventes, yra priimtas ir kiek kitoks sprendimas – vieną iš laisvadienių kai kuriuose Lietuvos miestuose dirbs budinčios parduotuvės, kuriose pirkėjai turės galimybę apsipirkti.
Darbo rinka neužsipildo
Nuolatinis darbo jėgos trūkumas neplenkia ir didžiųjų prekybos tinklų, tačiau ne visi jaučia įtemptą situaciją. Anot „Iki“ komunikacijos vadovės, darbuotojų tiesiog nėra – tai valstybės sisteminė pašalpų ar pandeminių išmokų piktnaudžiavimo problema.
V.Budrienė pritaria, kad darbuotojas, rinkdamasis darbdavį, atsižvelgia į teikiamą naudų paketą, tačiau to kartais neužtenka. „Per pandemiją ir per patį piką tokios problemos nebuvo, bet šiandien situacija darbo rinkoje yra itin įtempta“, – situaciją komentuoja V.Budrienė, ir skaičiuoja, kad šiuo metu trūksta 400 darbuotojų iš 6000 darbo vietų.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė taip pat tikina, kad yra susiduriama su darbuotojų trūkumu: „Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat diegdami įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus.“
„Taip pat darbuotojų skaičiaus pokyčiui įtakos turi ir nuo rudens, kai buvo įvestas klientų srautų ribojimas ir galimybių pasų patikra, pristabdytas darbuotojų įdarbinimas mažesniuose Lietuvos miestuose. Kritus pardavimų apimtims yra sumažėjęs darbuotojų poreikis, ypač regionuose“, – teigia E.Dapkienė. Visgi pastebimas ir sezoninių darbuotojų įdarbinimo tendencija – šiuo metu ieškoma apie 500 darbuotojų.
„Norfa“ atstovas spaudai taip pat pabrėžia, kad gerų darbuotojų niekada neatsisakoma: darbuotojai nuolat keičiasi ir jų reikia visais laikotarpiais, bet šiuo metu su didesniais sunkumais nesusiduriama.
„Žmonės, kurie yra turėję įvairių darbinių patirčių, labiau kreipia dėmesį į įmonės aplinką, kultūrą, kaip vadovas su juo bendrauja ir elgiasi atrankos metu“, – tikina „Rimi Lietuva“ atstovė. Pripažįstama, kad naudų paketas padeda pritraukti darbuotojus, tačiau skiriasi jų prioritetai.
„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas patvirtina, kad geros darbo sąlygos palengvina potencialių kandidatų atranką, tačiau visgi per pandemiją tai yra gana sudėtinga.
„Žinoma, ieškodami geriausios darbovietės, žmonės visų pirma siekia užsitikrinti pamatinį poreikį – finansinį stabilumą. Užtikrinus šį poreikį, darbuotojai gali išnaudoti savo potencialą siekdami profesinių rezultatų“, – komentuoja V.Lopeta. Pasak V.Lopetos, ketveriems metams įprastai yra užtikrinamas atlyginimų augimas, kuris ir pritraukia lietuvius.
„Augant tinklo plėtrai ir vis atidarant naujas parduotuves šalyje, naujų darbuotojų paklausa yra beveik nuolat“, – tikina „Lidl Lietuva“ atstovas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dabartiniams darbuotojams yra itin svarbus ir pats kolektyvas bei bendra darbo aplinka.
Didžiausia paskata – atlyginimas
Nors prekybos vietų darbuotojams kiekvienais metais vis gerinamos darbo sąlygos, dalis atstovų teigia, kad suteikiamas naudų paketas neprilygsta atlyginimui. „Norfa“ atstovas spaudai tikina, kad didžiausia paskata yra atlyginimas. Kadangi šiose parduotuvėse dirbantiems žmonėms darbo užmokestis priklauso nuo darbo rezultatų – tai motyvuoja darbuotojus.
D.Ryliškio teigimu, pandemijos metu taip pat buvo pradėti taikyti kiti papildomi priedai, kurie sudomino darbuotojus ir juos paskatino dirbti efektyviau.
„Iki“ komunikacijos vadovė pasakoja, kad visi darbuotojai gauna papildomą sveikatos draudimą nepriklausomai nuo pareigų, yra lankstus grafikas ir darbo vietos. Taip yra suteikiama galimybė gauti tam tikrų vitaminų kompensaciją ar išsitirti nuo ligų.
V.Budrienė sako, kad yra ir kitų taikomų naudų: lojalumo nuolaidos naujoms prekėms, psichologinė specialisto pagalba. Būtent pastaroji paslauga, anot V.Budrienės, buvo itin pamėgta darbuotojų. Emocinėje paramos linijoje dirbantis psichologas padeda tada, kai darbuotojas negali pasikalbėti su savo artimaisiais ar kolegomis.
„Mano žiniomis, tokia paslauga tikrai naudojasi, ir tai yra džiugu“, – sako V.Budrienė. Juolab „Iki“ atstovė teigia, kad įtempto darbo metu ir sunkiu laikotarpiu tokia pagalba yra svarbi.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės tikinimu, reguliariai šiame tinkle augantis vidutinis atlyginimas nėra vienintelė nauda darbuotojui: „Ilguoju laikotarpiu didžiausią įtaką turi santykiai kolektyvuose, pagarba darbuotojui bei darbo sąlygos.“
Kolektyvinėje sutartyje, anot E.Dapkienės, be socialinių, ekonominių ir profesinių garantijų įrašytos papildomos nelaimingų atsitikimų išmokos ligos, artimųjų mirties atvejais, parama gimus vaikui ar auginant neįgalius vaikus bei papildomos mokamos atostogos sudarius santuoką ir kitais atvejais.
Taip pat antrus metus darbuotojai gauna papildomą sveikatos draudimą, kuriuo teikiamos konsultacijos, diagnostiniai tyrimai ir tam tikros gydymo paslaugos. Teigiama, kad skiriamos pašalpos susirgus COVID-19 ir gydantis ligoninėje. Taip pat skatinama naudotis anonimine psichologine pagalba ar kitomis nefinansinėmis motyvavimo priemonėmis, tokiomis kaip nemokami pietūs ar apgyvendinimas.
„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovo teigimu, atlyginimas yra itin svarbus aspektas – tam yra papildomai skiriama papildomai lėšų.
„Taip pat buvome pirmieji iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų, kurie visus darbuotojus apdraudėme privačiu papildomu sveikatos draudimu, šaltojo sezono metu pageidaujančius darbuotojus ir jų vaikus iki 14 metų nemokamai skiepijame nuo gripo, rudenį dovanojame imunitetą stiprinančius vitaminų rinkinius bei įvairias dovanas švenčių proga“, – pasakoja V.Lopeta.
V.Lopeta sako, kad yra ir kitų naudų: skatinamas tobulėjimas vidiniais mokymais, apmokami viršvalandžiai, per didžiąsias šventes įteikiamos dovanos ar suteikiami tarnybiniai automobiliai tam tikroms pareigybėms.
V.Lopetos tikinimu, karantino metu įmonės veikla taip pat nepakito, visgi įvesti papildomi sprendimai, kurie padeda sudėtingoje situacijoje: skatinama vakcinacija, apmokamos transporto išlaidos.
G.Šerėnienė taip pat mato patrauklaus naudų paketo būtinybę, kuris pagal poreikį atnaujinamas. „Rimi Lietuva“ darbuotojams suteikiama galimybė gauti papildomus finansinius priedus, dalyvauti socialinėse iniciatyvuose ar gauti nemokamus pietus bei tam tikras nuolaidas.
Kaip ir dauguma prekybos tinklų, užtikrina papildomą sveikatos draudimą ir kelia darbuotojų kompetencijas. „Skatiname darbuotojus mokytis, todėl darbuotojams, kurie nusprendžia mokytis, galime finansuoti studijas“, – pasakoja G.Šerėnienė.
