„Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu Turkijos televizijos ir radijo bendrovei TRT papasakojo, kokiu atveju Baltarusija gali blokuoti dujų tranzitą į Europą“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.
„Jeigu dėl sankcijų, kurias jie skelbia arba skelbs ateityje, atsidursime ekstremalioje padėtyje ir neturėsime jokios išeities į jų sankcijas atsakyti kitomis priemonėmis, pasinaudosime ir šia griežta priemone“, – pareiškė A. Lukašenka, kurį cituoja agentūra.
Gruodžio pradžioje Baltarusijos prezidentas jau sakė, kad yra pasirengęs stabdyti Rusijos energijos išteklių tranzitą, jeigu Lenkija uždarys sieną su Baltarusija.
A. Lukašenkos teigimu, sutartiniai įsipareigojimai dėl energijos išteklių tiekimo jam nėra „jokia kliūtis“.
„Kai mane „dusins“ lenkai ar dar kas nors, ar aš žiūrėsiu į kokias nors sutartis? Liaukitės, apie ką jūs kalbate“, – tuomet pareiškė jis.
Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis lapkritį pareiškė, kad jo vyriausybė dėl migracijos krizės yra pasirengusi sugriežtinti sankcijas Baltarusijai, įskaitant sienos kirtimo punktų uždarymą, kad būtų sustabdytas krovinių gabenimas per kaimyninę šalį.
Vakarai kaltina A. Lukašenką apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos, tokiu būdu keršijant už sankcijas, paskelbtas jo režimui dėl represijų prieš opoziciją.
Lapkričio viduryje Baltarusijos prezidentas sakė esąs pasirengęs sustabdyti dujų tranzitą iš Rusijos į Europą per Rusijai priklausantį dujotiekį Jamalas–Europa, jeigu Europos Sąjunga dar sugriežtintų sankcijas Minskui.
Tuo tarpu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gruodžio 1 dieną pareiškė, jog Kremlius nenori svarstyti, kaip pakistų Maskvos ir Minsko santykiai, jeigu Baltarusijos prezidentas įvykdytų savo grasinimą blokuoti rusiškų dujų tiekimą į Europą per Baltarusijos teritoriją.
„Mes nenorime net svarstyti tokios situacijos“, – pareiškė jis žurnalistams.
Per Baltarusiją eina tarptautinis magistralinis eksporto dujotiekis Jamalas–Europa. Šis tranzitinis dujotiekis, taip pat ir jo atkarpa Baltarusijoje, yra Rusijos valstybės kontroliuojamo dujų milžino „Gazprom“ nuosavybė.
