„Baltarusija – nelabai patikimas partneris, tad natūralu, kad jos paprašai avansinių mokėjimų. Labai logiška, kad sudarant sutartis buvo sutarta dėl avansų. Tokia sutartis labai protinga, – vertino ekonomistas.
Įsigaliojus sankcijoms nors grynai dėl padorumo, jei pasirašyta tokia sutartis, gavęs pinigus turi atlikti darbus. O po to naujų sutarčių nesudaryk. Man atrodo, čia toks paprastas klausimas. Dėl ko visas šis triukšmas?“
Profesorius atkreipė dėmesį, kad pagrindinė baltarusiškų trąšų rinka – Indija, tad jei ne per Klaipėdą, trąšas kaimynai gabens kitomis kryptimis. O Lietuva jokios naudos iš sprendimo nepraleisti baltarusiškų trąšų negautų.
„Suprantu, sudarome šiokių tokių ekonominių sunkumų Baltarusijai. Bet ar tai pakeis Baltarusijos valdžią, ar tai padės Baltarusijos opozicijai, ar tai susilpnins Baltarusijos ryšius su Rusija? Kur politinė to nauda? Jokių politinių tikslų nepasiekiame, o patys gauname rimtą ekonominę žalą“, – svarstė profesorius.
Jo teigimu, jei ES ar JAV įvedė sankcijas Baltarusijai, o mes, nors neprivalome, bet norime parodyti, kad esame lojalūs partneriai, sankcijas turime vykdyti. „Bet nenutraukdami jau galiojančių kontraktų. To betrūktų – JAV įveda sankcijas, o mes nutraukiame sutartis. Gal tada reikėtų pripažinti, kad nesame nepriklausoma valstybė: viską sprendžia JAV, kam tada mums sukti galvą?“, – kalbėjo R.Rudzkis.
Jis pripažįsta, kad Lietuvai labai pasisekė, jog esame ES ir NATO narė, o dėl to didele dalimi turime būti dėkingi JAV. Be jų paramos į NATO nebūtume patekę, todėl jaučiame pareigą maksimaliai jas remti.
„Tą reikia ir daryti, tačiau parama turi duoti kokį nors rezultatą. Reikia suprasti, kad nuo to, kad per Klaipėdos uostą nevažiuos trąšos, įtakos Baltarusijos politinei situacijai tai neturės. Taip, kažkiek pablogins biudžeto surinkimą, galbūt kiek paveiks A.Lukašenkos populiarumą. Bet nei režimo pakeis, nei atjungs Baltarusiją nuo Rusijos.
Tačiau remti iš lojalumo turime nenutraukdami galiojančių sutarčių. Nemanau, kad amerikiečiai mus įpareigojo sutartis nutraukti“, – svarstė ekonomistas.
Anot R.Rudzkio, vietoje to, kad keltume audras stiklinėje, verčiau laikytis paprastų principų: jei esame ES, NATO nariai, turime jiems būti lojalūs, antra, jei sudarytos sutartys, jas reikia vykdyti, išskyrus atvejį, jei iš mūsų bus pareikalauta tas sutartis nutraukti.
Ne vadybininko ar direktoriaus apsisprendimas
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, paprašytas pakomentuoti sujudimą dėl avansinių mokėjimų už trąšas, portalui lrytas.lt kalbėjo: „Sankcijos – politinis sprendimas. Tai – ne administracinis, biurokratinis ar įmonės vadovybės sprendimas. Tai – politinis apsisprendimas.
Jei kalbėtume apie privačią įmonę, tai būtų akcininko sprendimas, šiuo atveju, kai kalbame apie valstybės valdomą sektorių, tai yra akcininkų – valstybės politikų – sprendimas. Tikriausiai ko labiausiai dabar ir reikia – labai aiškaus politikų komunikavimo, kaip jie mato situaciją.“
Anot pašnekovo, „Belkalij“ trąšų tranzito klausimas nuo pat to laiko, kai Lietuva pradėjo reikšti poziciją apie įvykius Baltarusijoje, buvo svarbiausias ekonominis klausimas. „Tai nėra užmirštas nežinomas klausimas. Jame visada reikėjo ir dabar reikia politikų apsisprendimo.
Tai – grynai politinės lyderystės klausimas, kaip žvelgiame į šią konkrečią problemą“, – komentavo A.Romanovskis.
Jis žino nemažai privačių įmonių, kurios sankcijas paprasčiausiai įgyvendina, nes supranta, kad sankcijos – ypač amerikiečių – tarsi giljotina tiems, kurie jų nesilaiko.
Konfederacijos vadovas pasakojo, kad, įvedus sankcijos BELAZ'ui, nė vienas privatus verslas prie šio gamintojo automobilio nenorėjo nė prisiliesti. Net ir Rusijos verslas.
„Privačiam verslui viskas aišku. Dabar mes kalbame apie jautriausią temą. Valstybė yra akcininkas ir valstybė reguliuoja bei priima sprendimus. Tai – ne vadybininko, direktoriaus ar dar kieno apsisprendimas elgtis vienaip ar kitaip. Man atrodo, kad būtų naivu tikėtis, kad tokio lygio ir sudėtingumo klausimą gali išspręsti įmonė savo lygmeniu“, – svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, kad kalio trąšų tranzito klausimas mūsų politinėje darbotvarkėje visada buvo aukštai. „Tai nebuvo grynai komercinis ar grynai administracinis klausimas. Jis buvo politinėje darbotvarkėje ir dabar ten yra. Šiuo atveju politikai turi priimti sprendimą ir nuspręsti, kaip jie mato situaciją: ar tai – mūsų vertybinės užsienio politikos dalis, ar jie į tai žiūri kaip į grynai ekonominį klausimą. Ir niekas kitas, o tik mes turime priimti sprendimą“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Papildomi mokėjimai
2018 metų pavasarį pasirašyta „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis galioja iki 2023 metų pabaigos. Iš baltarusiškų kalio trąšų gabenimo geležinkeliai kasmet gauna apie 60 mln. eurų pajamų. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau yra sakęs, kad pagal sutartį apie jos nutraukimą turi būti pranešta prieš 12 mėnesių.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog nutraukus sutartį su sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvai gresia didelės vertės ieškiniai.
Pasak ministro, teisininkams išnagrinėjus sutartį su „Belaruskalij“ ir joje numatytus įsipareigojimus paaiškėjo, kad atsakomybė už jos nutraukimą ir galimas finansines pasekmes tenka „Lietuvos geležinkelių“ valdybai.
Šios vadovas Mantas Bartuška skaičiavo, kad pažeidus sutartį nuostoliai gali siekti iš šimtus milijonų eurų ir nurodė, kad JAV sankcijos „Belaruskalij“ teisiškai nėra pagrindas „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti ar kitaip sustabdyti operacijas, pranešė naujienų agentūra BNS.
Komentuodamas „Belaruskalij“ lapkritį atliktus papildomus „netipinius“ avansinius mokėjimus M.Bartuška teigė, kad Baltarusijos įmonė pinigus pervedė nesuderinusi su geležinkeliais. Pasak jo, įmonė bandė pinigus grąžinti „Belaruskalij, tačiau nesėkmingai.
„Dar spalį, kadangi buvo aišku, kad gali kilti rizikų dėl bankinių pavedimų, mes pareikalavome „Belaruskalij“ pereiti prie avansinių apmokėjimų. Jau už lapkritį klientas buvo priverstas mokėti avansus. Tačiau lapkritį „Belaruskalij“ padarė ir papildomus avansus. Tai vyko jo iniciatyva, be jokio papildomo suderinimo“, – aiškino M.Bartuška.
