Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsakė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
– Dalyje darboviečių taikomas ne darbo valandų, o darbų apskaitos principas – nesvarbu, kada ir kaip dirbama, svarbu, kad darbai būtų padaryti. Iš vienos pusės darbuotojui tai gana patogu – prireikus galima apsilankyti banke, poliklinikoje ar kitose vietose, o darbus atlikti vakare ar savaitgalį. Tačiau tokia tvarka turi ir pavojų. Kokie jie?
– Iš esmės nėra tokio darbo organizavimo metodo kaip „Kada noriu – tada dirbu“, nebent tai yra individualus darbo grafikas, kai dėl to darbdavys susitaria su darbuotoju. Kai mes sudarome darbo sutartį, nusistatome ir tam tikrą darbo laiko normą, kiek valandų per savaitę dirbsime. Darbo laiko režimas, kuris taip pat gali būti susitartas ir numatytas darbo sutartyje, padeda išskaidyti tą darbo valandų skaičių per savaitę.
Tarkime, įprastai visas etatas yra 40 valandų per savaitę, ir jei taikome nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus režimą, tai darbas tokiu atveju galėtų būti nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 iki 17 val. Darbo grafikas gali būti ir lankstus, kai darbdavys nusimato, jog darbuotojas darbo vietoje būtų, pavyzdžiui, nuo 9 iki 15 val., o kada darbuotojas pradeda ir pabaigia darbą spręstų pats (pvz., pradeda 7 ir baigia 16 val., arba pradeda 9 ir baigia 18 val.).
Kitaip tariant, viskas priklauso nuo darbo laiko režimo, kaip yra paskirstoma ta darbo laiko norma per savaitę. Jei ji būtų paskirstoma taip, kad šeštadienis gali būti darbo diena – viskas gerai, taip galima nusimatyti, ir tai bus eilinė darbo diena kaip kažkam yra pirmadienis. Taigi darbo diena priklauso nuo darbo laiko režimo, kokį pasirinks darbdavys ir darbuotojas, arba kokį darbdavys nustatys.
– Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį darbuotojams ir darbdaviams, jei dirbama nenumačius konkrečių darbo valandų?
– Darbo laiko norma, t. y. kiek valandų darbuotojas turi dirbti pvz., per savaitę, privalo būti nurodyta darbo sutartyje. Kiek valandų darbuotojas dirbs per darbo dieną (pamainą), taip pat darbo pradžios ir pabaigos laikas, gali būti nustatytas darbo sutartyje, įmonės vidaus tvarkoje ar kt. Svarbu, kad darbuotojas būtų supažindintas su šia tvarka. Taigi darbo laiko norma visais atvejais turi būti nurodyta darbo sutartyje. Jeigu kyla abejonių dėl darbo laiko normos paskirstymo, t. y. koks darbo laiko režimas darbuotojui nustatytas, taip pat kokia tvarka taikoma darbo laiko organizavimui pagal nustatytą darbo laiko režimą, tokios informacijos darbuotojas turi kreiptis į darbdavį.
Reiktų pastebėti, kad dažniausiai žmonės dirba standartiniu nekintančiu režimu nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 iki 17 val. Jei dirbama pirmadienį–penktadienį, šeštadienis ir sekmadienis yra darbuotojo poilsio dienos, per kurias darbuotojas nedirba. Kaip įprastai nedirbama ir po 17 val., pasibaigus darbo laikui.
– Kaip tinkamai įteisinti darbo laiko tvarką?
– Kaip minėta, darbo sutartyje būtina numatyti darbo laiko normą. Galima nusimatyti darbo laiko režimą arba jį nustato darbdavys. Tuo metu dėl tvarkos, kai darbuotojas gali ateiti į darbo vietą, pavyzdžiui, tik pabūti, bet nedirbti, darbdavys nusistato tokią tvarką taip pat nustato įmonės vietiniuose (norminiuose) teisės aktuose ar įmonės vidaus tvarkoje
– Ar gali darbuotojas, pavyzdžiui, savaitgalį ateiti į darbovietę asmeniniais reikalais – tarkime, tiesiog pasėdėti prie kompiuterio, kol vaikas bus būrelyje ar pan.?
– Jei darbuotojas dirba nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus režimu nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 iki 17 val. ir sugalvoja šeštadienį padirbti arba tiesiog palaukti, kol vaikas pabus būrelyje, tokiu atveju, labai svarbu išsiaiškinti, kokios galioja darbo tvarkos taisyklės. Jei darbdavys leidžia po darbo darbuotojams pabūti darbo vietoje, viskas gerai, taip gali būti, svarbu, kad tuo metu jie nevykdytų darbo funkcijų. Nes jei darbuotojas ateina ir dirba, tikėtina, jog dirbama viršvalandinius darbus arba dirbama poilsio dieną.
Tam, kad būtų dirbami viršvalandžiai, turi būti darbdavio nurodymas ir darbuotojo sutikimas, taip pat kaip ir dirbant poilsio dieną. Darbas poilsio dieną apmokamas dvigubai, o viršvalandiniai darbai pusantro karto ir būtinai toks darbo laikas turi būti apskaitomas.
– Kokios grėsmės kyla, jei darbuotojas nusprendžia ateiti padirbėti į darbovietę savaitgalį ar po darbo valandų esant įprastinei darbo sutarčiai?
– Jei darbdavys leidžia jam ateiti į darbą savo reikmėms, pavyzdžiui, palaukti, kol vaikas pabus būrelyje, grėsmių nelabai yra, nes jis tuo metu nevykdo darbo funkcijų. Bet jei jis vykdytų darbo funkcijas, tada kiltų klausimas, o kas būtų, jei nutiktų koks nelaimingas atsitikimas? Tuomet vyktų tyrimas ir būtų aiškinamasi aplinkybes.
Taigi apibendrinant svarbiausia yra darbo laiko režimas, kada, kokiomis dienomis turime dirbti. Antra – svarbi vidaus politika, tvarka, ar darbdavys leidžia būti darbo vietoje ne darbo metu asmeniniams poreikiams. Trečia – dirbti viršvalandinius darbus ar poilsio dieną galima tik darbdavio nurodymu ir darbuotojo sutikimu. Jei darbo inspektorius atliks patikrinimą ir, pavyzdžiui, šeštadienį atvykęs į darbo vietą ras du darbuotojus, gali kilti klausimas, ar jie dirba ir ar apskaitomas darbo laikas. Tai būtų išsiaiškinama tyrimo metu. Jei tyrimo metu būtų nustatyta, kad darbuotojai dirba, o laikas yra neapskaitomas – būtų pritaikyta atsakomybė.
Kilus klausimams dėl darbo santykių VDI galima konsultuotis:
El. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI Facebook paskyroje
Telefonu 8 5 213 9772 (I-IV: 9:00-16:00; V: 9:00-15:00, pertrauka 12:00-13:00)
Mobiliųjų įrenginių programėlėje „Žinok teises“
Žinote, kur dirbama nelegaliai?
Praneškite raštu arba pasitikėjimo telefonu 8 5 213 9750
