Jo teigimu, avansinį mokėjimą bandyta grąžinti iki gruodžio 8 d., tačiau priimantis bankas grąžinimą atmetė. Šiuo atveju netipinis mokėjimas buvo mokėjimas daugiau nei už mėnesį į priekį. Kuriam laikui, priklausys nuo to, kiek bus vežama krovinių. M.Bartuškos skaičiavimais, pinigų užteks dviem trim mėnesiams į priekį.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas nurodė, kad bankai dėl JAV sankcijų Baltarusijos įmonei taiko apribojimus. „Tą žinodami spalį paprašėme kliento pereiti prie avansinio mokėjimo. Tas ir buvo padaryta“, – teigė M.Bartuška.
Komentuodamas „Belaruskalij“ lapkritį atliktus papildomus „netipinius“ avansinius mokėjimus M.Bartuška teigė, kad Baltarusijos įmonė pinigus pervedė nesuderinusi su geležinkeliais.
„Dar spalį, kadangi buvo aišku, kad gali kilti rizikų dėl bankinių pavedimų, mes pareikalavome „Belaruskalij“ pereiti prie avansinių apmokėjimų, kad neturėtume situacijos, kad atliekame paslaugas, o kažkuriuo metu vėliau apmokėjimai užstringa. Jau už lapkritį klientas buvo priverstas mokėti avansus. Tačiau lapkritį („Belaruskalij“ – BNS) padarė ir papildomus avansus. Tai vyko jo iniciatyva, be jokio papildomo suderinimo“, – aiškino M.Bartuška.
„Tiesiog į banką gavome papildomus avansus. Kaip žinia, bankinės transakcijos vyksta automatiškai, nėra įmonėje kažkokio mygtuko, priimti ar nepriimti. Tos lėšos tiesiog įkrito“, – naujienų agentūra BNS citavo M.Bartušką.
Anot jo, apie avansus nuolat komunikuota tiek su Susisiekimo, tiek su Užsienio reikalų ministerijomis.
„JAV sankcijos numato, kad turi būti stabdomi trąšų vežimai. Mes, „Lietuvos geležinkeliai“, matome, kad situaciją reikia spręsti valstybės lygiu.
Geriausiu atveju tai būtų įstatymų lygio sprendimas, ribojantis tranzitą. Jei ne įstatymu, tai Vyriausybės lygyje. Pati įmonė priimti sprendimo dėl vežimų apribojimų, kai yra sutartiniai įsipareigojimai, negali, nes pagal sutartį būtų didelės finansinės pasekmės“, – kalbėjo M.Bartuška.
LTG ir „Belaruskalij“ sutartyje numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama įspėjus apie tai prieš 12 mėnesių. To nepadarius ir LTG nutraukus sutartį anksčiau, kita pusė gali reikalauti atlyginti prarastas pajamas. Teismui patenkinus net ir dalį tokio ieškinio, tai grėstų LTG bankrotu.
Svarstytina kita alternatyva – Lietuvos valstybei priimti teisės aktą, kuriuo vadovaujantis LTG galėtų nutraukti sutartį su „Belaruskalij“. Valstybės priimtas įstatymas sukurtų teisinį pagrindą LTG bei apsaugotų įmonių grupę teismuose.
Taip pat svarstytina alternatyva Vyriausybei priimti nutarimą, remiantis nacionalinio saugumo ir gynybos politikos pagrindais. Remiantis šiuo Vyriausybės nutarimu, LTG grupės bendrovė „LTG Cargo“ galėtų nutraukti sutarties vykdymą.
Įmonės vadovo teigimu, labai tikėtina, kad šita situacija bet kuriuos atveju atsidurs tarptautiniame arbitžaže. „Sutartys ilgalaikės, finansinės įtakos didelės“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
M.Bartuška atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu, jog kelias, kuris būtų priimtas dėl tranzito apribojimo, būtų teisiškai tvirtas, nes akivaizdu, kad jis bus skundžiamas.
ES sankcijos galioja tik naujoms sutartims, kurios sudarytos po 2021 m. birželio 25 dienos. LTG sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metais, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Tuo tarpu JAV sankcijos teisiškai įpareigoja tik JAV fizinius bei juridinius asmenis. Tačiau bankai priima savo sprendimus. M.Bartuškos teigimu, po gruodžio 8 d. visi Lietuvoje veikiantys bankai su „Belaruskalij“ nebevykdo operacijų.
Dėl kilusio sujudimo apie tai, kad yra pasirengę atsistatydinti, pareiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Tuo metu M.Bartuška trauktis nesvarsto. „Mes elgėmės visiškai pagal teisinę aplinką, visiškai įgyvendiname sutartis, dedame pastangas komunikuoti ir ieškoti geriausių sprendimų“, – savo argumentus dėstė jis.
