„Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų: optimizuojame procesus, darbuotojus, stabdome tam tikras investicijas. Faktas, kad įtaka labai didelė“, – trečiadienį skubiai iškviestas dalyvauti nuotoliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė M.Bartuška.
Jis pabrėžė, kad jau anksčiau preliminariai vertinta, kad geležinkelių grupė neteks apie 60 mln. eurų pajamų.
„Nes bendrai prarandame apie 60-70 mln. eurų pajamų, bet tuo pačiu turime ir kitus negatyvius pokyčius – išeina ir rusiški metalai iš Klaipėdos uosto, kiti rusiški produktai mažėja, dalis Baltarusijos produktų, naftos produktai, „Grodno azoto“ produktai jau išėjo“, – komitete teigė M.Bartuška.
Pasak jo, „Belaruskalij“ avansinis apmokėjimas už gruodžio paslaugas atliktas lapkritį, jo užteks už gruodžio krovinius, galbūt ir dalį sausio.
Tačiau jis teigė, kad situacija neapibrėžta: „Bet kuriuo metu visa logistinė grandinė gali patirti tam tikrų iššūkių, nes joje ne tik mes, bet ir terminalai, laivų fraktuotojai“.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nustebo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ avansą priėmė jau žinodami apie įvestas sankcijas.
„Mane glumina jūsų požiūris. Susidaro įspūdis, kad nenorite pritaikyti sankcijų. Drįsčiau konstatuoti, kad mes labai keistai atrodome partnerių akyse, kai norime ir prašome griežtų sankcijų, mūsų partneriai įveda jas, o tuo metu mūsų valstybės valdoma įmonė sako, kad yra ilgalaikės sutartys ir įsipareigojimas, turime vežti, tvarkyti, turime gauti pajamas. Jeigu bankiniai pavedimai negalimi už teikiamas paslaugas, tai kaip vežate, negaudami bankinių pavedimų?“ – piktinosi M.Majauskas.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas aiškino, kad sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios ir avansinį mokėjimą aptarnavo bankai, o apie tai buvo informuota ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos.
„Dėl sankcijų palaikome santykius su Vyriausybe, su ministru, bet dėl konkrečių pokalbių nenorėčiau komentuoti, nes labai jautrus klausimas“, – sakė M.Bartuška.
„Mums svarbu aiškus teisinis kelias. Turime vykdyti sutartį. Sutartis yra su įsipareigojimais. Joje yra labai aiškus force majeure. Jeigu yra politinis tikslas sustabdyti, tai jis turėtų būti priimtas europiniu ar nacionaliniu lygiu, kuriuo galėtume pilnai įgyvendinti. Tikrai siekiame pilnai užtikrinti valstybės tikslus, ta informacija dalinamės, esame viename laive“, – parlamentarams kalbėjo M.Bartuška.
„JAV sankcijos įsigalioja, teisiškai yra taikomos tiesiogiai Amerikos subjektams ir mūsų organizacijai jos nėra tiesiogiai pritaikomos. Galima vadinti, jos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl mums vykdyti sutartį toliau yra privaloma – turime ilgalaikę sutartį“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Pasak jo, su Baltarusijos įmone sutartis dėl trąšų vežimo pasirašyta 2018 metais ir galioja iki 2023 metų pabaigos. Ją galima nutraukti, jeigu yra sankcijos ar yra kitos aplinkybės, numatytos sutartyje.
„Kadangi sankcijos tiesiogiai nepritaikomos šiai dienai, pagal sutartį, negalime sustabdyti operacijų. Jei sustabdytume savo valia, pažeistume sutartį ir iš to kiltų pasekmės. 2018 metais, kai rašėmės sutartį, ji buvo rašoma tokiu principu, kad kaip tik garantuoti vežimus į Klaipėdą, kad būtų abipusiai įsipareigojimai ir jei šalys pažeistų sutartį, tai būtų reikalaujama kompensuoti nuostolius. Savo nuožiūra pažeisti sutartį negalime“, – aiškino M.Bartuška.
Jo teigimu, įmonė gali sutartį nutraukti įspėjusi kitą šalį per 12 mėnesių – protingą terminą persiorientuoti tiek vienai pusei, tiek kitai, dėl didelių apimčių.
„Suprantame, kad politiškai yra įvairūs sankcijų režimai, teisiškai jie nėra tiesiogiai pritaikomi ir tada atsiduriame tokioje situacijoje, kad techniškai toliau turime vykdyti operacijas. Jeigu valstybė turi kitus tikslus, tai matyt čia svarbu teisiškas preciziškas sprendimas, kuris mums leistų pagal sutartį sustabdyti operacijas ir iš to neturėti neturėti pasekmių“, – komitete kalbėjo bendrovės vadovas.
Netipiniai mokėjimai
Susisiekimo ministras pripažįsta, jog „Belaruskalij“ lapkritį atlikti avansiniai mokėjimai už trąšų gabenimą per Lietuvą gruodį, žinant apie būsimas JAV sankcijas, buvo netipiniai.
„Nenorėčiau konkrečių detalių komentuoti, visų iki galo niuansų net ir nežinau, tik patvirtinu faktą, bet taip, pervedimai buvo netipiniai ir visiškai kitokie, negu būdavo atliekami visą sutarties laikotarpį. Kitaip sakant, šitoje vietoje buvo daromi avansai gerokai į priekį“, – BNS sakė Marius Skuodis.
Jis teigė buvęs nustebintas Baltarusijos pusės veiksmais, atliekant avansus.
„Vieną dalyką kurį žinau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ kažkuriuo metu paprašė dar iki gruodžio 8 dienos, kai buvo paliktas laikas juridiniams asmenims pabaigti visus santykius, atlikti avansinį mokėjimą, bet jis neapėmė gruodžio 8 dienos, o po to, kiek žinau, įkrito ir papildomai suma. Tas dalykas nustebino“, – sakė M.Skuodis.
Paklaustas, ar šis klausimas, o kartu ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovo M.Bartuškos atsakomybė, bus svarstomas, ministras tikino, jog svarbi visų aplinkybių visuma.
„Įmonė, faktas, privalo elgtis pagal teisės aktus ir kol kas neturiu kažkokių faktų, kuriais galėčiau sakyti, kad įmonė nusižengė teisės aktams ir panašiai. Bet klausimus mes svarstysime ir čia svarbi aplinkybių visuma. Pats JAV sankcijų įgyvendinimo klausimas, kadangi neaiškumų dar yra pakankamai ir iki šiol, – tai vienas dalykas, avansų aplinkybės – antras dalykas, valstybės institucijų veiksmai galimi ar kurie turėtų būti – trečias. Ir visa tai susidėliojo į vieną kelių savaičių laikotarpį, kur tuos atsakymus ir turėtume rasti“, – kalbėjo M.Skuodis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį tikino nebuvęs informuotas apie lapkritį įvykusį Baltarusijos įmonės avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“.
Anot M.Skuodžio, jei vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutartų, jog „Lietuvos geležinkelių“ ir vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“ sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ji būtų nutraukta.
„Apskritai norėčiau, kad valstybė, visos institucijos, ne tik vienas ar kitas ministras, atsakytų į klausimą, ar tokia sutartis atitinka, atsižvelgiant į visas aplinkybes, Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, o jeigu neatitinka, natūralu, tai būtų sprendimas ją nutraukti“, – BNS sakė M.Skuodis.
Pasak jo, labai svarbu, kad valstybė teisiškai įvertintų, ar tokia sutartis gali būti, ar negali, nes kol kas yra daug diskusijų viešojoje erdvėje: „Norėčiau kad tos diskusijos būtų ir teisiniame lygmenyje.“
„Tai būtų vienas iš galimų valstybės veiksmų, jei valstybė tokį žingsnį norėtų žengti, kaip pagrindas nutraukti sutartį, – jeigu valstybinės institucijos pasakytų, kad tokia sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų“, – pabrėžė ministras.
M.Skuodis kol kas nenorėjo komentuoti, ar Vyriausybė padės „Lietuvos geležinkeliams“ ir suteiks įmonei subsidiją, kad ji galėtų išlaikyti infrastruktūrą.
„Priklauso, kokios papildomos bus pajamos, kokios kitos aplinkybės, tai klausimas, kuris truputį šiek tiek vėlesniam laikui, nes kol kas nuostolių kažkokių nėra patirta“, – BNS sakė M.Skuodis.
