Svarbiausia iš jų – nesutarimai su Europos Komisija. Tai turi įtakos ne tik dvišaliams santykiams, bet ir vėluojantiems mokėjimams Lenkijai iš Europos ekonomikos gaivinimo fondo.
Laukiama, kad šie pinigai bus svarbi būsimų investicijų dalis, daugiausia nukreipta į viešąją infrastruktūrą, taip pat – ir į žaliąją ekonomiką.
„Sunku įvertinti, kada bus pasiektas kompromisas, o iki tol zlotas bus spaudžiamas“, – prognozavo G.Sielewiczius.
Patogu centriniam bankui
Kita priežastis, dėl ko krenta zloto kursas, yra susijusi su sudėtinga situacija pasienyje su Baltarusija ir čia esančiais migrantais.
„Lenkijos valiuta kenčia dėl tikimybės, kad santykiai toliau gali blogėti, net jei ginkluotas konfliktas ir neįtrauktas į investuotojų scenarijus.
Lietuva, kurios pasienyje taip pat justi įtampa, gauna naudos iš narystės euro zonoje, dėl šios priežasties jos valiutos niekas nespaudžia“, – komentavo pašnekovas.
Negana to, jo nuomone, neseniai Lenkijos centrinio banko padidintų palūkanų normų nepakaks infliacijos augimui apriboti. Be to, dabartinis Lenkijos valiutos lygis atrodo patogus centriniam bankui: silpna valiuta palaiko eksportą, taigi ir ekonomikos atsigavimą.
„Silpnesnė valiuta palaiko eksporto konkurencingumą. Dėl to padidėjo Lenkijos eksportuotojų veiklos pelningumas.
Bet tuo pačiu jis lemia didesnes importo sąnaudas, kurias jaučia ne tik įmonės, bet ir galutinis vartotojas. Be to, silpnesnė valiuta prisideda prie tolesnio infliacijos didėjimo“, – aiškino „Coface“ ekonomistas.
Jo nuomone, Lenkijos centrinis bankas įsikiš į valiutų rinką, kad šiek tiek sustiprintų arba stabilizuotų zlotą. Tai galėtų įvykti dar šiais metais arba kitų metų pradžioje.
Bijo mažesnių mokesčių
Nuo kelionių į Lenkijos prekybos centrus labiausiai kenčia Pietų Lietuvos verslas. Kaip sakė
Alytaus krašto verslininkų asociacijos vadovė Dalia Matukienė šiuo metu, kai keliones slopina pandemija, tokio ryškaus poveikio nėra.
„Vis dėlto labiau nei zloto kursas mane neramina tai, kad Lenkija ruošiasi mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tuomet viskas susidėtų į krūvą – silpnas zlotas, mažesnis PVM, akcizų degalams skirtumai.
Tai būtų ypač svarbūs veiksniai važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Kiti metai bus Lenkijos atsigavimo metai. Jei nebus karantino ribojimų, visa Lietuva į ten pasileis“, – kalbėjo D.Matukienė.
Lenkijos vyriausybė jau paskelbė, kad nuo kitų metų kovai su infliacija valstybė mes 10 mlrd. zlotų (2,16 mlrd. eurų). Daugiausia – mažesnių mokesčių pavidalu.
Jau nuo gruodžio 20 dienos akcizą degalams ketinama sumažinti iki minimalaus ES reikalaujamo lygio, o toks tarifas galios penkis mėnesius. Šis mokestis nebus taikomas nei elektrai, nei dujoms.
Negana to, nuo sausio Varšuva numačiusi trims mėnesiams, kol tęsis šildymo sezonas, apkarpyti ir PVM tarifus: dujoms – nuo 23 iki 8 proc., elektrai – nuo 23 iki 5 proc. Tiesa, tai bus taikoma namų ūkiams, tačiau šie daugiau lėšų galės skirti vartojimui bei taip remti vietos verslą.
Kita vertus, kaip pastebėjo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas, silpnėjantis zlotas lenkų eksportuotojus ir taip daro konkurencingesnius.
„Tarkime, ir lietuviai, ir lenkai gamina pieną. Silpnesnis zlotas lenkų produkciją parduotuvėse Lietuvoje daro konkurencingesnę. Tačiau ar kainos mažės galutiniam pirkėjui, priklausys nuo pardavėjo“, – svarstė ekonomistas.
Išjudina kainų skirtumas
Kainų lyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas iš komentarų socialiniuose tinkluose, ten stebimose grupėse, daro išvadą, kad kritęs zlotas jau pastūmėjo Lietuvos vartotojus labiau domėtis kaimynų rinka. Be maisto ir vaistų, ten dairomasi baldų, apdailos medžiagų, kitaip tariant, brangesnių pirkinių.
„Teko bendrauti su įmonėmis, kurios į Lietuvą parveža Lenkijoje nupirktas prekes. Jų atstovai minėjo, kad vienos populiaresnių prekių – baldai, čiužiniai.
Žmogus lenkiškoje parduotuvėje užsako prekę, nurodo atvežėjo sandėlio adresą Lenkijoje, o iš sandėlio į Lietuvą prekė atgabenama už tam tikrą įkainį“, – aiškino A.Vizickas.
Atvyko.lt užsiima būtent tokia veikla – jau dvejus metus pirkinius iš Lenkijos atgabena į Lietuvą.
Su portalu lrytas.lt kalbėjęs įmonės atstovas Artūras sakė, kad pastaruoju metu sujudimas jaučiamas ir dėl artėjančių švenčių. Žmonės perka buities apyvokos daiktus, vaistus, čiužinius, žaislus.
Anot Artūro, pirkėjus išjudina ne tiek kritęs zloto kursas, kiek augančios kainos Lietuvoje, nes Lenkijoje jos liko gana stabilios.
Tuo metu A.Vizickas atkreipė dėmesį ir į dar vieną naują tendenciją: jei anksčiau į Lenkiją apsipirkti dažniau vykdavo arčiau sienos gyvenantys žmonės, tai dabar jau atsiranda ir tokių, kurie važiuoja kad ir iš Šiaulių.
„Vadinasi, gyventojai atranda vis daugiau šaltinių, kur galima pasižiūrėti informaciją, palyginti kainas. Iš tiesų Lenkijoje kainos taip pat kyla, tik lėčiau nei pas mus ir dėl kurso, ir dėl konkurencijos“, – sakė Pricer.lt įkūrėjas.
Benzinas 15 proc. pigesnis
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas feisbuke prognozavo, kad šią žiemą visi keliai ves į Lenkiją, nes susilpnėjęs zlotas bei santykinai mažesnė infliacija padidino kainų skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos iki istorinių aukštumų.
„Šiuo metu Lenkijoje gerokai mažesnės ne tik daugumos vartojimo prekių ir paslaugų, bet ir degalų kainos“, – rašė jis. Skirtumas nemenkas – 15 proc., o jei lenkai sumažins akcizą, jis gali tapti dar didesnis.
O juk nuo akcizo dar mokamas PVM, kuris atitinkamai sumažės pinigine išraiška.
Lenkija įdomi ne tik lietuviams
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas po pandemijos atsivėrus sienoms, vasaros pradžioje, atliko apklausą. Ji parodė, kad dažniausi pirkiniai pas kaimynus – statybinės medžiagos, chemijos, maisto prekės, drabužiai.
„Populiaresnė išlieka avalynės ir drabužių kategorija. Kadangi į Lenkiją važiuoja apsipirkti žemesnę kainą mėgstantis gyventojų segmentas, jiems naujos kolekcijos nesvarbios. Tų, kuriems iki Lenkijos netoli, vienas motyvų vykti ten apsipirkti yra ir šiokia tokia pramoga“, – komentavo universiteto Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos vadovė Lineta Ramonienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad aukštesnių pajamų pirkėjas, ieškantis drabužių ar avalynės, šių prekių dairosi internete. Šis įprotis, žymiai sustiprėjęs per pandemiją, sumažina motyvaciją važiuoti į Lenkiją – galima tiesiog užsisakyti prekes iš šios šalies parduotuvių.
„Turime atskirti tikslinį ir pramogos važiavimą į Lenkiją. Kai važiuojame pramogauti, nusiperkame nelabai brangių kasdienos prekių. Daugiausia tai – maisto produktai.
Bet jei žiūrėsime į tikslinį apsipirkimą, tai planuodami pirkinius net elektronikos prietaisus lietuviai svarsto siųstis iš kaimynų: jei ten taikoma didelė nuolaida, pridėkime šiuo metu nuvertėjusį zlotą ir jau gausime solidžią sutaupytą sumą“, – aiškino L.Ramonienė.
Be to, lietuviai iš Lenkijoje veikiančių turizmo operatorių mėgsta pirkti keliones: čia jau vien dėl rinkos dydžio kainos mažesnės, o nuvertėjusi valiuta pirkinį padaro dar patrauklesnį.
Tačiau L.Ramonienė atkreipė dėmesį, kad lietuviai – ne vieninteliai, kuriems Lenkijos rinka pasidarė įdomi. Ten brangesnių produktų pasižiūri ir vokiečiai, ir kitų aplinkinių šalių gyventojai.
