Kenkia net darbas kompiuteriu
VDI Darbų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas pastebi, kad dažniausiai nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta ir profesinės ligos diagnozuojamos dirbantiems tuose sektoriuose, kuriuose yra daugiausiai pavojingų, kenksmingų profesinės rizikos veiksnių.
„Neretai pasitaiko, kad darbdaviai dėl patirties stokos, tam tikro personalo trūkumo neidentifikuoja tų rizikos veiksnių ir nesiima prevencijos priemonių. Įprasta manyti, kad kokioje statybvietėje tų rizikos veiksnių yra labai daug, tačiau jų yra visur.
Pavyzdžiui, jei administratorė dirba tik su kompiuteriu, tai jai kažkiek kenkia kompiuteris, ilgas sėdėjimas, nepatogus stalas (ergonominiai rizikos veiksniai), taip pat pavojų kelia netvarkinga instaliacija.
Yra net speciali higienos norma, kuri nustato darbą su videoterminalais. Joje numatytos tam tikros prevencijos priemonės – viena iš pagrindinių yra užtikrinti atitinkamą periodišką pertraukų skaičių: padirbus vieną valandą, reikėtų 5 minutes ilsinti akis“, – aiškino S.Balčiūnas.
Tikrinti gali tekti net baldus
Darbo vietose taip pat reglamentuojamas triukšmo, apšviestumo, temperatūros ir tam tikra prasme net „kvapo lygis“, mat tai yra kenksmingi rizikos veiksniai, kurie privalo būti matuojami.
Anot S. Balčiūno, jeigu yra pagrindo manyti, kad apšviestumas, triukšmas, šiluminė aplinka, kenksmingos medžiagos gali sukelti pavojų darbuotojų sveikatai, darbdavys turėtų suorganizuoti profesinės rizikos vertinimą, pasikviesti įstaigas, kurios kompetentingai atlieka šių rizikos veiksnių dydžių matavimus.
Nors kvapui atskiros higienos normos nėra, bet kvapas, aiškina VDI atstovas, „signalizuoja“, kad darbo aplinkoje yra cheminių medžiagų, kurios gali būti kenksmingos darbuotojų sveikatai,tad yra norma, nustatanti kenksmingų cheminių medžiagų kiekį aplinkos ore.
„Be to, su tomis medžiagomis žmonės nebūtinai turi dirbti. Pavyzdžiui, viena iš labiausiai paplitusių kenksmingų cheminių medžiagų yra formaldehidas, o jis gali skirtis net iš naujų baldų“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Kada darbuotojams priklauso trumpesnė darbo savaitė?
S.Balčiūnas prisimena ir tokius sovietų laikais galiojusius reglamentus, kaip privalomai darbuotojui išduodamas pienas dėl darbo tam tikromis sąlygomis. Ir, nors tokių atvejų šiais laikais jis sako jau nebegirdįs, o dabar vietoj jų dažniau nustatomi didesni darbo užmokesčio koeficientai, tačiau mūsų dienomis yra Vyriausybės nutarimai, kuriuose numatytos kitokios garantijos.
„Pavyzdžiui, specialiosios pertraukos, kurios net gali sumuotis (sumuojasi ne specialiosios pertraukos, bet garantijos – tai yra gali būti ir specialiosios pertraukos, ir sutrumpinta savaitės darbo laiko norma) jei, sakykime, darbuotojas dirba šaltyje, nes žema temperatūra yra rizikos veiksnys. Taip pat gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų savaitės darbo laiko norma. Tais atvejais, kai darbuotojas dirba kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje, kurių dydžiai viršija ribines higienos normos vertes, gali būti suteikiamos papildomos atostogos.
Įvertinus profesinę riziką ir nustačius, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai darbo aplinkoje viršija darbuotojų saugą ir sveikatą norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius), kol techninėmis ar kitomis priemonėmis sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai jų darbo aplinkoje sumažinami iki leistinų dydžių, privaloma trumpinti savaitės darbo laiko normą ne ilgiau kaip iki 36 valandų – viskas tam, kad būtų apsaugotas darbuotojas. Daugelis rizikos veiksnių žmones paveikia per tam tikrą laiko tarpą, tad, sutrumpintus darbo laiką, sakoma, kad darbuotojas yra santykinai mažiau veikiamas rizikos veiksnių“, – kalbėjo VDI atstovas.
Taip pat svarbu, atkreipia dėmesį jis, kad jaunų asmenų iki 18 metų ir nėščiųjų darbo pagrindiniai reikalavimai yra kiek kitokie – nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, detaliau reglamentuojami Vyriausybės nutarimuose.
O tam tikromis ligomis sergantiems asmenims taikomi dar kitokie reikalavimai, mat svarbu, ar tas asmuo apskritai gali dirbti veikiamas profesinės rizikos veiksnių. Šiuo atveju, anot S.Balčiūno, yra svarbūs sveikatos tikrinimai.
Nori stiprinti savikontrolės mechanizmus
Jei darbuotojas įtaria, kad darbe neužtikrinamos saugios sąlygos, jam reikėtų kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių, aiškina VDI specialistas.
„Sunkiai įsivaizduoju, kaip gavęs skundą dėl tam tikrų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimo inspektorius galėtų ištirti jį visiškai anonimiškai. Aišku, kreipiantis yra numatyta galimybė prašyti išsaugoti konfidencialumą, bet darbdaviui identifikuoti, kas tą skundą pateikė, tikimybė yra. Visgi būna tikrinamos konkrečios darbo vietos.
Jeigu įmonė didelė, joje dirba kokie 200 darbuotojų, tada gal identifikuoti paskundusįjį yra sunkiau, bet, jei dirba 10 darbuotojų, tai logiška, kad galimybė identifikuoti tuos asmenis padidėja.“, – svarstė jis.
Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, praktiškai kiekvienoje įmonėje turėtų būti darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. O įmonėse, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, turėtų būti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas.
Jeigu šie reikalavimai būtų įgyvendinti, aiškina S.Balčiūnas, šių atstovų kreipimasis į darbdavį įvardijant kokias nors nesaugias darbo sąlygas galėtų padėti darbdaviui.
„Darbdavys turėtų būti patenkintas, kad gauna informacijos, jo tikslas turėtų būti, kad darbuotojai kreiptųsi ir sakytų, kas negerai, kad tada būtų galima tai pašalinti ir išvengti skaudžių pasekmių.
O jeigu darbuotojai jau turi kreiptis į VDI anonimiškai, tai čia jau turbūt turi būti ypač blogas darbdavys. Juk darbdavio, o ne VDI ar kitų institucijų, pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas“, – kalbėjo specialistas.
Kilus klausimams dėl darbo santykių VDI galima konsultuotis:
El. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI Facebook paskyroje
Telefonu 8 5 213 9772 (I-IV: 9:00-16:00; V: 9:00-15:00, pertrauka 12:00-13:00)
Mobiliųjų įrenginių programėlėje „Žinok teises“
Žinote, kur dirbama nelegaliai?
Praneškite raštu arba pasitikėjimo telefonu 8 5 213 9750
