Vilnius šiemet bus vienintelis Lietuvos miestas, kviečiantis Naujuosius metus sutikti tylomis, – tokios iniciatyvos kol kas nepalaikė nė vienas kitas šalies miestas.
Tiesa, prekyba fejerverkais dar nebus uždrausta, todėl bent šįkart vilniečiai galės pleškinti savuosius sprogmenis.
Ima pavyzdį iš lenkų
Mojuodama rezoliucija, pasisakančia prieš fejerverkų naudojimą, Vilniaus valdžia kaip pavyzdį minėjo Lenkijos miestus, kurie jau prieš keletą metų fejerverkus ėmėsi keisti lazerių šou.
Iniciatyva dar prieš šešerius metus kilo Krokuvos mieste. Prieš porą metų atsisakyti fejerverkų nusprendė ir Varšuvos valdžia – šiame mieste jau anksčiau naujamečių fejerverkų šaudymo trukmė buvo sutrumpinta nuo keliolikos iki 3 minučių.
Taip pat fejerverkų buvo atsisakiusi Balstogė, Gdanskas, Chožuvas, Vroclavas, Olštynas, Čenstakava, Krynica Zdrujus, Olkušas, Osvencimas.
Tačiau dabar fejerverkai per Naujųjų metų sutikimą grįžta ir Lenkijos miestų sąrašas šiais metais bus daug trumpesnis.
„Vilnius visada bėga madai iš paskos“, – šyptelėjo profesionalias pirotechnikos paslaugas teikiančios įmonės „Blikas“ vadovas Gytis Lagunavičius.
Jo žodžiais, šioje srityje tris dešimtmečius dirbantis „Blikas“ nemato kitų priemonių, kaip bent per Naujųjų metų sutikimą žmonėms sukurti šventinę nuotaiką. Todėl Lenkijos miestai, išmėginę kitus kelius, grįžta prie įprastų fejerverkų.
G.Lagunavičius minėjo ir kitokį pavyzdį: Ispanijoje, Italijoje ar Maltoje į fejerverkus tyčia pridedama garsinių užtaisų, kad būtų daugiau triukšmo.
„Tai kitokios tradicijos, niekas jų neketina uždrausti, todėl kartu su fejerverkais bent 15 minučių griaudėja vien triukšmas“, – pasakojo „Bliko“ vadovas.
Sostinė siekia išsišokti
Prisimindamas savivaldybės palaimintą rezoliuciją, kurioje sakoma, jog šiais metais per Naujųjų metų sutikimą fejerverkų nebus, G.Lagunavičius minėjo, kad valdžia uždrausti legalios veiklos negali.
„Savivaldybė gali tik neužsakyti naujamečių fejerverkų“, – aiškino „Bliko“ vadovas.
Jis minėjo, kad vietoj fejerverkų, kuriuos paprastai užsako savivaldybė, juos gali padovanoti ir miestui padaryti staigmeną kuri nors didelė įmonė. „Bliko“ fejerverkus užsako ir kiti miestai. Skirtingai nei Vilnius, nė vienas Lietuvos miestas savo užsakymo neatšaukė.
„Viskas kaip buvo, tik Vilnius siekia išsišokti“, – vertino padėtį G.Lagunavičius ir paminėjo, kad sostinės savivaldybė negali uždrausti vilniečiams šaudyti fejerverkus.
Todėl triukšmo per šventes, kurį minėta rezoliucija smerkia dėl gyvūnams daromos žalos, vis tiek neišvengsi.
Lazeriai – ne išeitis
Tiesa, pasaulyje ieškoma alternatyvų triukšmingiems fejerverkams. Viena jų – tylesni fejerverkai, bet G.Lagunavičius pastebėjo, kad jiems šaudyti reikia dar daugiau profesionalumo, kruopštumo, įrangos suderinimo.
Mat tai mažo kalibro fejerverkai, kurių reikia daugiau. Gali būti, kad jų ateityje bus naudojama daugiau.
O lazeriai – ne išeitis, nors savivaldybė įrodinėja priešingai.
Mat lazerių šou reikia išskirtinių oro sąlygų. Krituliai, net menkiausias rūkas, netinkama stebėjimo vieta lemia, kad reginys įspūdžio nebedaro. Be to, fejerverkus mato visas miestas, o lazerius – tik nedidelė bendruomenė.
Įžvelgiama didžiulė žala
Rezoliuciją, kuria savivaldybė įsipareigojo šiemet miesto šventėms bei svarbioms progoms, o ypač Naujiesiems metams, kurti alternatyvą fejerverkams, tarybos nariai priėmė dar liepą. Ji įsigalios gruodį.
Meras Remigijus Šimašius pakvietė ir pačius vilniečius, miesto svečius, įmones bei organizacijas prisidėti – atsisakyti pavojų keliančių ir taršą didinančių fejerverkų švenčių metu, vietoj jų rinktis kitus, nepavojingus, būdus išskirtinėms progoms švęsti.
Rezoliucijoje tvirtinama, kad didžiulį stresą dėl fejerverkų garso, ypač naujametę naktį, kasmet patiria net tik jautresni gyventojai, vaikai, bet ir miesto paukščiai, naminiai gyvūnai. Pastarieji dažnai dėl to pabėga iš namų.
Žala, kaip teigiama rezoliucijoje, akivaizdi ir patiems žmonėms. Jau prieš dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad fejerverkų įtaka smarkiai padidina mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
2020-uosius Vilnius jau pasitiko be miesto dovanojamų fejerverkų, tačiau pasiūlė instaliaciją ant Katedros aikštės varpinės.
Tačiau tada sprendimą atsisakyti fejerverkų padiktavo pandemijos suvaržymai.
Grasino neremti renginių
Savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas tikino, kad Vilnius aplinkos puoselėjimo iniciatyvą nenaudojant švenčių metu fejerverkų pradėjo nuo savęs, taip siekdamas atkreipti dėmesį, kad šventes galima minėti ir kitomis vizualinėmis priemonėmis, ne tik fejerverkais.
„Tikimės, kad toks žingsnis atkreips ir gyventojų bei švenčių organizatorių dėmesį ir jie taip pat atsisakys pirotechnikos naudojimo“, – sakė savivaldybės atstovas.
Jis patikslino, kad miestas savo organizuojamų švenčių metu ne tik neužsakinės fejerverkų, bet ir nebus renginių, kurių metu bus naudojami fejerverkai, globėjas ar rėmėjas.
Pritarė ir gyvūnų globėja
Savivaldybės sprendimui pritarė viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė Giedrė Gudelytė.
„Dabar pamėginkite įsivaizduoti, kad staiga iš niekur nieko pradeda griausmingai šaudyti petardos, aplinkui pasidaro šviesu, šūviai, sprogimai ir pokšėjimai nesiliauja mažiausiai pusvalandį ir jūs nenutuokiate, kas vyksta.
Būtent taip jaučiasi gyvūnai. Jie nesupranta, kad štai praėjo 365 dienos, ir tai reikia triukšmingai atšvęsti. Jiems visa tai labiau primena karą, pasaulio pabaigą.
Internete galima rasti įvairių patarimų, kaip palengvinti Naujųjų metų sutikimą savo augintiniams juos uždarant saugiai namuose, nepaliekant vienų ar net surišant specialiu būdu.
Tvartuose esantiems naminiams gyvuliams paprastai tokių sąlygų nesudaroma, bet jie bent turi pastogę, o ką pasiūlytumėte laukiniams mieste gyvenantiems paukščiams?
Kur dėtis benamiams šunims ir katėms, kai radus varganą užuovėją prie šiukšlių konteinerių netikėtai pasipila sprogimai?“ – klausė G.Gudelytė.
Suplūsta gruodžio pabaigoje
Nors per 2022-ųjų metų sutikimą profesionalių fejerverkų vilniečiai gali nelaukti, uždrausti prekiauti pirotechnikos gaminiais – ne Vilniaus valdžios galioms.
Tai pripažino ir P.Vaitekėnas. Jis sakė, kad prekybos fejerverkais ir pirotechnikos gaminiais galimybę reglamentuoja kitos institucijos.
„Bliko“ pardavimų vadovas Ovidijus Barkauskas juokavo, kad prekyba pirotechnikos gaminiais vyksta dvi paskutines gruodžio dienas, o prekiauti įmonė ruošiasi visus metus.
Nesvarbu, kad pardavėjai petardų, fejerverkų siūlo įsigyti nuo gruodžio pradžios.
Šių prekių vilniečiai ieško tiktai prieš pat šventes.
