Akcizų didinimas atsilieps ir vežėjams: degalus pilsis Lenkijoje, o vartotojų pečius užguls didesnės prekių kainos

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas portalui lrytas.lt tvirtino, kad sektorius ir taip pritaria ir priima įsipareigojimus eiti žalumo ir aplinkos apsaugos link, tam įgyvendinti imasi visų priemonių.

„Bent mūsų alijanso įmonės, jei tik technologijos leidžia atsinaujinti ir mažinti išmetamą CO2 kiekį, ir investuoja į jas. Mūsų vilkikų parkas yra iki 2 metų senumo, juos keičiame kas maždaug 3 metus. Šiandien arba perkame naujausius dyzelininius, arba investuojame į LNG dujinius vilkikus“, – pasakojo jis.

P.Drižui antrino ir Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos (LMVVK) prezidentas Erlandas Mikėnas. Jo teigimu, šiai dienai vežėjai dažniausiai naudoja dyzeliną, bet jau aktyviai renkasi ir dujinius vilkikus. „Tik bėda ta, kad Lietuvoje nėra dujų – nėra kolonėlių. Dirbantys Lenkijoje, Vokietijoje ten tų dujų gauna, jiems gerai“, – atkreipė dėmesį E.Mikėnas.

Pasak jo, sektorius nori būti žalias, bet galimybės vis dar tai riboja. O jeigu akcizai bus didinami taip sparčiai, kaip žadama, vežėjams bus nelengva taip greitai pereiti prie alternatyvių degalų.

„Jeigu turėsime visus vilkikų parkus, kurie yra tikrai nemaži, pakeisti į naudojančius kitokius degalus vilkikus, tai brangs ne tik prekės, bet ir gamintojai turės didelių problemų – bus sudėtinga prigaminti tiek vilkikų.

Manau, kad tas perėjimas prie žalumo turėtų būti „sveikas“, kad tiek vežėjai, tiek gamintojai turėtų laiko. Reikia žiūrėti, kokiu tempu viskas judės į priekį, tačiau aš manyčiau, kad protingas laikas būtų kokie 3–5 metai“, – svarstė LMVVK prezidentas.

Anot P.Drižo, jeigu dyzelinas brangs keliais ar keliolika centų, verslas dėl to nesustos. Prekės vis tiek bus vežamos ir pristatomos, paslaugos bus teikiamos, tik automatiškai kils jų kaina. „Kainos bus perkeltos ant vartotojų pečių ne dėl mūsų iniciatyvos, o dėl tokių valdžios sprendimų.

Verslas yra už žalėjimą, bet, jeigu valstybė pasirinko tokią strategiją – žalinti neduodant laisvos prieigos prie degalų, – pasekmės bus kylančios kainos“, – aiškino TTLA generalinis sekretorius.

Jis sako, kad kol kas sunku įvertinti, ar toks sprendimas yra geras, ar blogas. „Ateitis parodys, na, bet visa Europa taiko tokią strategiją. Tik klausimas, kur nueis tie surinkti pinigai? Tikimės, kad jie nueis į technologinius sprendimus, kad ateityje galėtume savo paslaugas teikti dar žaliau“, – kalbėjo P.Drižas.

Pasak vežėjų, kol kas neaišku, kiek vartotojams galėtų brangti prekės. „Įmonės daro analizes, viskas priklauso ne tik nuo degalų pabrangimo, bet ir nuo reguliacinės aplinkos ir kitų dalykų“, – sakė TTLA generalinis sekretorius.

„Nežinome naudojančių kitokius degalus vilkikų kainų – jau dujiniai vilkikai yra gerokai brangesni nei dyzeliniai. Bet tai dalinai kompensuoja tai, kad dujos yra pigesnės nei dyzelinas“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt svarstė ir E.Mikėnas.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įsitikinęs, kad didinti akcizus degalams nėra geras sprendimas – esą Lietuva šiuo klausimu „bėga prieš traukinį“, mat jau dabar taiko akcizus, kurie yra didesni nei ES minimumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje benzinui taikomas 466 eurų akcizas 1 tūkst. litrų, o ES minimumas yra 359 eurai.

„O mums, kalbant apie akcizų politiką, labai svarbu sekti, ką daro mūsų kaimynai, ypač lenkai, nes jie turi pigesnius degalus. Tad, sakyčiau, kad akcizų kelti nereikia, juos reikia palikti bent dabartiniame lygyje. Lietuvai apsimoka taikyti atitinkantį ES minimumą akcizų dydį. Aišku, žaliasis kursas yra geras dalykas, bet problema tame, kad kažkas už tai turi sumokėti. Šiuo atveju sumokės vartotojai“, – aiškino jis.

A.Izgorodinas portalui lyrtas.lt kalbėjo, kad didinant akcizus vežėjams didės veiklos savikaina, mat degalai ir atlyginimai yra dvi pagrindinės sąnaudų dedamosios. „Tad vežėjai šią problemą turės spręsti keliais būdais.

Pirma, atitinkamai kelti pervežimo kainą, bet tai padaryti bus labai sunku, nes Lietuvos transporto sektorius priklauso ne nuo vidaus, bet nuo eksporto, ES rinkos, o ten yra labai didelė konkurencija dėl krovinių, tad pakelti kainas bus nelogiškas sprendimas. Bet tie vežėjai, kurie korvinius vežioja vidaus rinkoje, aišku, kad tiesiog atitinkamai pakels pervežimo kainas.

Antra, ieškoti kažkokių sąnaudų, kurių būtų galima atsisakyti – tačiau, tiesą sakant, net nežinau, ko būtų galima atsisakyti, nes čia toks specifinis verslas, kur yra tik vairuotojai ir vilkikai, ir nelabai gali jų atsisakyti.

Trečia, kas yra labiausiai tikėtina, vežėjai tiesiog pilsis degalus kitose valstybėse. Kol kas logiškiausia atrodo piltis Lenkijoje, nes Lietuva šiuo metu dyzelinui taiko 372 eurus akcizą 1 tūkst. litrų, o Lenkija – 330 eurų, patį minimaliausią dydį Europoje. Tad tie vežėjai, kurie per Lenkiją važiuoja į Vakarų Europos šalis, tiesiog bus labiau linkę piltis degalus ten. Lietuvos biudžetui gresia pajamų iš akcizų nukritimas“, – įspėjo ekonomistas.

Vietoj akcizų didinimo jis siūlo žiūrėti, kur ateina Europos Komisijos žaliajai ekonomikai skirti pinigai. „Jei dalis jų papuola į žalesnių vilkikų įsigyjimą ar kokio naujo mažiau kenksmingo kuro gaminimą, juos ir reikia ten investuoti, kad vežėjai turėtų prieigą arba prie pigesnių žalesnių vilkikų, arba prie kažkokių pigesnių, subsidijuojamų degalų.

Nes kelti akcizus yra labai paprasta, bet tai veikia kainų lygį, vežėjų konkurencingumą. Žinoma, politiškai tai teigiamas žingsnis, Lietuva parodo ES, kad esame vieni iš žaliojo kurso lyderių Europoje. „Karmos taškų“ Lietuva gaus nemažai, bet už tai kažkas turės sumokėti“, – atkreipė dėmesį A.Izgorodinas.

Konservatorius Andrius Kupčinskas portalui lrytas.lt kalbėjo, kad kokios nors išimtys vežėjams vargu, ar bus daromos. „Nieko nepadarysi, jeigu jau transformuojamės, turime eiti žaliosios ekonomikos link visi solidariai. Visi konkuruojame bendroje rinkoje, tad tą patį, ką ir mes, darys ir aplinkinės valstybės.

O dabar vežėjams daryti išimtis yra tas pat, kas imti diskutuoti apie PVM išimtis. Paprastai akcizas kyla visiems, o jeigu pradedi daryti išlygas vieniems, tada prasideda grandininė reakcija, prasideda balaganas, nes išlygų nori ir kiti“, – sakė jis.

Anot A.Kupčinsko, Lietuvos vežėjai ES standartus žino ir supranta, kad dyzelino perspektyva yra miglota, tad patys pereina prie Euro 5, Euro 6 variklių. Patys sunkiasvorių gamintojai taip pat jau imasi atitinkamų priemonių, gamina ir Euro 6, ir hibridinius variklius. Kita vertus, degalų kainos yra labai pakilusios net ir prie dabartinių akcizų, tad daugelis jau bando ir taip ieškoti alternatyvų.

Visgi siūlymą sekti Lenkijos keliu, kuri dyzelinui taiko patį minimaliausią dydį Europoje, politikas atmeta. „Valstybės biudžetas yra it kortų kaladė – jei vieną kortą pajudinsi, tai atsilieps kitame kampe. Reikia planuoti ne tik biudžeto pajamas, bet ir išlaidas.

Vyriausybė pateiks savo išvadas, Seime balsuosime, bet dažnai ir Seimo nariai su savo iniciatyvomis būna kuklesni, nes, jeigu pradėsi rodyti iniciatyvas už 10 ar 100 milijonų eurų, faktas, kad ta biudžeto piramidė sugrius“, – aiškino A.Kupčinskas.

Portalas lrytas.lt primena, kad nuo 2023 metų pamažu didinant akcizus taršiausiam kurui, dyzelinas kasmet brangtų 3–4 centais.

„Tai yra principinė pozicija, kad dyzeliniai automobiliai turėtų būti mažiau skatinama alternatyva, o skirtumas šiandien tarp benzininių ir dyzelinių kuro akcizų egzistuoja“, – po Vyriausybės posėdžio sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Brangs palaipsniui dyzelino akcizas, kalba eina apie 3-4 centus kasmet, kol susilygins su benzino apmokestinimu. Kadangi dyzeliniai yra ekonomiškesni, sudegina mažiau kuro, tai ir kaina, ir ekonomija lemia tai, kad gyventojai sėda į dyzelinius automobilius, tai bent kainos balansą norime suvienodinti su benzininiais automobiliais“, – sakė S.Gentvilas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, taip pat siūlymui didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui. Dėl jų dar turėtų spręsti Seimas. Abu pakeitimai turėtų įsigalioti 2023 metais.

„Pakankamai toli į ateitį ir siunčia signalą. Taršos mokesčiai nėra fiskaliniai mokesčiai, jie yra elgesio mokesčiai, tai galima jų išvengti. Yra metai laiko pasikeisti šildymo rūšį, transporto rūšį ir nemokėti šitų mokesčių“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad pakeitimai būtini dėl tarptautinių įsipareigojimų, kurių nevykdymas nuo 2030 metų kainuotų sankcijas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį teigė, kad svarstant įvesti automobilių taršos mokestį, būtina kalbėti apie kitų mokesčių mažinimą, pavyzdžiui, gyventojų pajamų, „Sodros“ ar pelno mokestis. S.Gentvilas sako tam pritariantis.