Trūksta darbo rankų
Šiemet augintojai susidūrė su itin nepalankiomis sąlygomis jau nuo paties pavasario, o vasara buvo itin karšta, tad ir drėgmės pritrūko, dėl to ir derlius buvo mažesnis. Visgi daržovių pabrangimą lėmė ir dar kelios priežastys.
Pasak Z.Cironkienės, labai brangsta gamybiniai ištekliai, todėl didėja savikaina, o jai išaugus, tenka prašyti ir didesnės pinigų sumos iš pirkėjų.
Dar viena opi daržininkystės ūkių problema – sezoninių darbuotojų trūkumas. Nutinka taip, kad, pavyzdžiui, salotų derliaus net nėra kam nuimti, o tai itin greitai pamatoma ir parduotuvių lentynose.
„Pavyzdžiui, vasaromis pirkėjai būdavo aprūpinami vien lietuviškomis salotomis, bet šiemet padaugėjo importinių“, – sakė Z.Cironkienė.
Jos teigimu, darbuotojų trūkumas pastebimas jau keletą metų, tačiau ši problema itin paaštrėjo pandemijos laikotarpiu. „Žmonės būdami namuose gauna įvairias pašalpas, tad šiemet juos buvo dar sunkiau prisikviesti į laukus“, – patikino ji.
Visgi Z.Cironkienė pripažįsta, kad darbas ūkiuose nėra toks patrauklus, kaip miestų biuruose, kuriuose nei per karšta, nei ant galvos lyja, o ir gaunamas valandinis atlyginimas. Tokio atlygio daugelis nori ir atėję dirbti į daržininkystės ūkius. Tačiau tada, kai mokama už valandas, o ne atliktą darbą, kaip pasakojo pašnekovė, pastebima prastesnė darbo kokybė.
„O ten, kur darbuotojų atlyginimas priklauso nuo atlikto darbo, pavyzdžiui, salotų ūkiuose, atlyginimai beveik prilygsta tiems, kurie mokami Danijoje, Olandijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse“, – kalbėjo ji.
Trūkstant darbo rankų kai kurie augintojai net atsisako sėti tas daržoves, kurių paklausa mažesnė, nes tai tiesiog nebeapsimoka. Tada asortimentas vartotojams iš karto sumažėja.
„Tų daržovių, kurių trūko, ir toliau trūks“, – nevyniojo į vatą Z.Cironkienė.
Iki šiol džiaugtasi, kad lauko salotų, morkų, burokėlių, bulvių, kopūstų, svogūnų daugėjo ir jais pavykdavo aprūpinti visus lietuvius. Tačiau dabar Z.Cironkienė pastebi, kad mažėja kopūstų laukai, nes nėra kam to derliaus nuimti, kiekvienos kopūsto galvos apvalyti ir ją sufasuoti.
„Automatai ir rūšiavimo linijos kopūstų nenuplaus, neišrūšiuos ir nesufasuos taip, kaip bulvių, morkų, burokėlių ar svogūnų“, – apie būtiną rankų darbą kalbėjo ji.
Anot jos, nemažai ūkininkų atsisako auginti ir bulves dėl kasmet smarkiai svyruojančių jų kainų. Pavyzdžiui, pernai karantino metu užsidarius maitinimo įstaigoms, jos teigimu, kilogramas bulvių tekainavo 8–12 centų. Tad kai kurie augintojai, nebeatlaikę tokių mažų kainų ir darbuotojų trūkumo, nustojo auginti šias daržoves pardavimui.
Lietuviškų daržovių Lietuvoje gali nebelikti
Z.Cironkienė sakė, kad lietuviai yra įsitikinę, jog lenkiški vaisiai ir daržovės yra pigiausi, tačiau visiškai nežiūri į jų kokybę.
„Taip, obuolių yra atvežama daugiau iš kitų šalių, bet pigiausi būna praėjusio derliaus lenkiški obuoliai. Jie imami iš modifikuoto oro saugyklų, kuriose obuolius galima išlaikyti ir du sezonus.
Tačiau iš tiesų kokybės reikalavimus atitinkančių Lenkijos daržovių, ypač bulvių, nėra tiek daug. O jei jos kokybiškos, tada ir brangios.
Vartotojas pats renkasi, ar jam reikia prastesnės ir pigesnės daržovės, ar vietinės brangesnės, bet kokybiškesnės“, – kalbėjo ji.
Kadangi tiek daug kalbama apie prastą derlių, kyla natūralus klausimas: ar žiemą lietuviai galės rinktis lenkiškas daržoves, todėl, kad nori, o gal bus priversti tą daryti, nes lietuviškų tiesiog pritrūksime?
Z.Cironkienė atsakymu nepradžiugina: „Kol kas daržovių yra, bet viskas priklausys nuo to, kaip prekybos tinklai tarsis su augintojais. Ar bus sudaromos tvirtos sutartys, ar tos produkcijos jiems iš tiesų reikės.
Jei tų sutarčių nebus, po Naujųjų metų į augintojų ūkius vėl pradės važiuoti lenkų supirkėjai. Jei augintojas neturės užsakymų Lietuvoje, tai kam jam dar mėnesį du ar tris tas daržoves sandėliuoti, kai elektra brangsta ir dar toliau brangs? Augintojo interesas bus tą produkciją kuo greičiau parduoti.
Tad gali atsitikti taip, jog Lietuvoje lietuviškų daržovių nelabai ir liks.“
