Bedarbio statusas apgauna
Socialinių reikalų ir darbo viceministras pirmiausia skatina pradėti diskusiją, kas apskritai yra bedarbis: „Bedarbis nėra tik tas, kuris neturi darbo, bet ir tas, kuris ieško darbo“. Tokių užsiregistravusiųjų šiuo metu yra 188 tūkst.
Visgi Statistikos departamento ir Užimtumo departamento duomenys apie bedarbius skiriasi: išsiaiškinta, kad yra apie 50 tūkst. tokių asmenų, kurie turi darbą, tačiau yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai.
V.Šilinskas pabrėžia, kad naująja užimtumo sistemos pertvarka būtų galimybė atskirti tuos, kurie tikrai ateina susirasti darbą. Anot politiko, šiai kategorijai žmonių jokių pokyčių įstatymo projekte neplanuojama.
„Pokyčiai, visų pirma, bus tiems, kurie dirbo nelegaliai, nes dabar yra numatyta pakankamai didelė apsauga“, – teigia V.Šilinskas. Netikrą bedarbį iš sąrašų galima išbraukti tik tada, kai Užimtumo tarnyba du kartus įrodo, kad tai buvo melagingas pranešimas. Siūloma, kad užtektų vieno tokio pranešimo.
„Mes planuojame bendradarbiauti su savivalda, nes pamatėme, kad jau yra gerų pavyzdžių, kai savivaldybės eina, susodina darbdavius, susodina šituos registruotus bedarbius ir išsiaiškina, ar jie tikrai ieško darbo, ar ne. Žmonės vieni kitus pažįsta, jie mato ir žino“, – tikina politikas.
Radijo laidos metu į studiją paskambinęs panevėžietis dėstė ir savo nuomonę: jei žmogus gauna bedarbio 300 eurų išmoką, o jam yra pasiūlomas darbas už 450 eurų, tai toks pasiūlymas tikrai nenaudingas. Visgi tai galėtų būti pateisinama, jei būtų palankios sąlygos, pavyzdžiui, darbdavys sumokėtų ilgos kelionės išlaidas į darbą.
R.Tamošauskas taip pat teigia, kad profsąjungos tokiam įstatymo projektui nepritaria. Pabrėžiama, kad nors ir kalbama apie grupės, kuri atstovauja ilgalaikius bedarbius, įtraukimą, reikėtų kalbėti apie tuos, kurie dirba sąžiningai, turi gerą darbo stažą, gerą išsilavinimą, gerą atlyginimą.
Maistininkų profsąjungos pirmininkas sako, kad dauguma iš norinčių rasti darbą tai spėja padaryti per šešis mėnesius, vadinasi, laikotarpio pakeitimas neturi įtakos. Visgi pritariama, kad šį procesą kontroliuojančios institucijos turi dirbti efektyviau.
„Bet vėlgi, vietoje to, kad valstybinės institucijos pradėtų kontroliuoti nelegalų nedarbą, mes sakome, kad nubaudžiame tuos, kurie dirba legaliai, o tada šitie išsigąs ir ateis dirbti“, – tikina R.Tamošauskas.
Visgi V.Šilinskas oponuoja: „Tokio tikslo neturime“. Politikas teigia, kad taip yra siekiama Užimtumo tarnybai kelti tikslą, kuriuo būtų pasiektas didesnis įdarbinimo lygis ir naujieji darbuotojai gautų kuo didesnius atlyginimus.
Politikas akcentuoja, kad kuo ilgiau žmogus nedirba, tuo jo kompetencijos ir vertė rinkoje mažėja: „Aš visiems rekomenduoju, jeigu jūs svarstote ieškoti darbo, tai ieškokite sename darbe, o jeigu ieškote geriau apmokamo darbo, tai daug geriau jau dirbant ieškoti to daug geriau apmokamo darbo.“
Tiek 6 mėnesiai, tiek 60 proc. trijų mėnesių atlyginimo, anot R.Tamošausko, atsirado išanalizavus gerąsias praktikas ir suradus problemas, kurių šioje srityje nemažai.
„Šiai dienai, žmogui gali būti siūlomi bet kokie kvalifikaciją atitinkantys pasiūlymai, nepriklausomai nuo atlyginimo“, – tikina politikas. 60 proc. trijų paskutinių mėnesių algos dydis yra apsauga, kad asmenims būtų siūlomi jų kvalifikaciją atitinkami darbai.
Piktnaudžiauja sistema
A.Maldutytė tikina, kad idėja ir kryptis yra sveikintina, tačiau su visais aspektais nesutinka. Pašnekovė pabrėžia, kad net 44 proc. gyventojų turi prastas IT žinias ir savarankiškos darbo paieškos yra keblios – į tai turėtų būti kreipiama daug dėmesio. Užimtumo tarnybos darbuotojai turėtų padėti integruotis į darbo rinką, sudaryti sąlygas persikvalifikavimui.
„Mano asmenine nuomone, turėtų būti devyni mėnesiai, ne šeši. Todėl devyni mėnesiai, nes yra priimta, kad mums yra mokama nedarbo draudimo išmoka visiems dirbantiems žmonėms“, – sako A.Maldutytė. Būtent toks darbo radimo terminas būtų sąžiningesnis.
„60 proc. taip manau, kad yra per maža suma, kuri darbuotojui turėtų būti siūloma kaip adekvati“, – dalijasi pastebėjimais Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė. „Jeigu žmogus tik ką neteko darbo, tai jam ir taip tuos tris mėnesius mažėja nedarbo draudimo išmoka“, – sako pašnekovė ir tokį procentą siūlo pakeisti į 80 proc.
Visgi R.Tamošauskas įsitikinęs, kad dauguma darbą susiranda per pusmetį, bet nuolat pradedama kalbėti apie ribinius skaičius: retų specialybių atveju tinkamo darbo pasiūlymo žmogus gali nesulaukti ir per šešis, ir per aštuonis, ir per devynis mėnesius.
„Šeši mėnesiai per mažai, manau, kad mums reikėtų žiūrėti į tas šalis, kurių pavyzdžiu mes keitėme Darbo kodeksą“, – R.Tamošauskas akcentuoja pavyzdį su Danija. Pagal šią šalį sumažintos išmokos ir išmokėjimo terminai, tačiau, anot maistininkų profsąjungos pirmininko, neatsižvelgta į tai, kad ten draudimo išmoka mokama 24 mėnensius.
„Pas mus sakoma, kad po pusės metų tu jau privalai dirbti. Suprantu, kad visa tai ateina iš mūsų sovietinio mentaliteto, kad nedirbantis žmogus buvo nusikaltėlis ir buvo baudžiamoji atsakomybė. Bet dabar kažkodėl grįžtama ir bandoma sakyti tą patį“, – teigia R.Tamošauskas.
V.Šilinsko tikinimu, socialinis draudimas nėra keičiamas: lieka devyni išmokos mėnesiai, o priešpensijinio amžiau žmonėms – ir iki vienuolikos mėnesių.
Anot politiko, yra siekiama, kad pasikeistų procesai: „Jei Užimtumo tarnybos darbuotojui tenka apie 700 žmonių, tai galite įsivaizduoti, kokia yra kokybė tų paslaugų, kuriomis gali pakonsultuoti žmogų, kaip susirasti darbą“.
Taip pat įžvelgiama problema ir su darbdaviais: rasti norintį dirbti žmogų ir su tinkama kvalifikacija tampa iššūkiu: „Turėjome konkretų pavyzdį: darbdavys turėjo 150 laisvų darbo vietų, jam yra nusiunčiami 700 žmonių ir 50 laisvų darbo vietų dar lieka“.
„Yra tokių čempionų, kurie virš 10 metų yra registruoti ir teigia, kad iki šiol ieškosi ir neranda tinkamo darbo. Jeigu žmogus nesutinka persikvalifikuoti jam lieka siūlyti nekvalifikuotą darbą ir jeigu tu atsisakysi tokio, tai reiškia, kad išbraukiame tave iš tų sąrašų, kurie ieško darbo“, – aiškina viceministras.
Nemato naudos
Diskusijos metu į radijo studiją paskambinęs Vytenis teigė, kad yra nepatenkintas Užimtumo tarnybos teikiamos kvalifikacijos keitimo sąlygomis. Tuo metu Tomas pateikė Danijos pavyzdį ir lygino su liberalia sistema, bet geresnių sąlygų buvimu.
Į studiją parašęs Haroldas tvirtino, kad šeši mėnesiai yra per daug, bet čia įžvelgė ir darbdavių problemą: šie nori įsidarbinti darbuotojus iš užsienio ir žino, kaip tai legaliai padaryti.
R.Lazutka pabrėžė, kad daug metų šioje sistemoje buvo leidžiami Europos struktūrinių formų pinigai ir kalbama apie tai, ko nesupranta nei visuomenė, nei darbdaviai, nei Užimtumo tarnyba.
Ekonomistas sakė, kad bedarbis gali būti tas, kuris neturi darbo, kuris pasirengęs dirbti arba aktyviai ieškantis darbo – asmuo turi atitikti bent vieną punktą.
„Kiek dabar girdime iš tos iniciatyvos, yra labai gerai, bet jei sako, kad yra nepasirengęs dirbti, tai mes, ekonomistai, sakome, kad jis yra ekonomiškai neefektyvus“, – pasakojo ekspertas. R.Lazutka pabrėžė, kad toks terminas nepaiso to, kad žmogus yra darbingo amžiaus ir geros sveikatos.
„Toks atlyginimas, panašus su pašalpa, yra laikinas dalykas, jei kalbame apie nedarbo išmoką, ji yra dosnesnė, bet kai kalbame apie tuos ilgalaikius nedirbančius žmones“, – tikino ekonomistas.
Visų problemų neišspręs
Socialinių reikalų ir darbo viceministras sakė, kad visų problemų nepavyks išspręsti: tam nepadės joks įstatymas ar jo pakeitimas. Šiuo metu, anot politiko, yra sprendžiama labai nedidelė problema, kuria nebuvo užsiimta anksčiau.
„Manau, kad dabar geras laikotarpis tai padaryti, kad atskirtume tuos žmones“, – įsitikinęs politikas. Siekiama, kad užregistruotų žmonių stalčiuose nugulę dokumentai būtų prikelti ir su tuo būtų dirbama.
Juolab V.Šilinskas akcentuoja, kad yra ir tokių žmonių, kurie turi darbo stažą, gauna nedarbo išmokas, tačiau apie 60–70 proc. yra tokių, kurie neturi stažo ir nedarbo draudimo išmokų negauna: „Į šituos žmones ir yra orientuoti pokyčiai.“
A.Maldutytė taip pat pabrėžė, kad reikia atkreipti dėmesį ir siūlomo darbo atlyginimo klausimu: atlyginimo dydis siūlomas remiantis ne Lietuvos statistika, o pagal tai, kiek žmogus uždirbo darbe per paskutinius tris mėnesius.
Radijo klausytojas Algirdas pasidalijo ir savo patirtimi: nedirbanti žmona ir prižiūrinti vaikus yra prisiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo neieškanti dėl netinkamų aplinkybių.
V.Šilinskas į tokią situaciją reagavo sakydamas: „Neapsimetinėkim, kad žmogus ieško darbo.“ Vis dėlto politikas teigė, kad gyvename laisvoje darbo rinkoje ir būtent tai nustato žmogaus vertę. Taip pat šioje situacijoje svarbus ir bendradarbiavimas su savivaldomis ir savivaldybėmis, kad būtų steigiama daugiau darželių ar dienos centrų, ir taip į darbo rinką įtraukiama daugiau gyventojų.
