Neranda aiškumo
Apie Vyriausybės sprendimą padaryti privalomą darbuotojų skiepijimą jau sklido nuo pat vasaros ir tai nenustebino, sako I.Ruginienė. Visgi LPSK pirmininkė teigia, jog Trišalėje taryboje išgirdus viceministrės pristatymą apie darbdaviams suteiktus įrankius nurodyti darbuotojui skiepytis, sprendimas suglumino.
I.Ruginienės tikinimu, sunku įsivaizduoti, kaip toks sprendimas galėtų būti reglamentuotas vidiniuose organizacijos dokumentuose. Tai, anot darbuotojų ir darbdavių atstovės, turėtų sutrikdyti tuos, kurie domisi ir veikia darbuotojų saugos, sveikatos ar teisės srityje.
„Tokių dalykų vidiniuose organizacijos dokumentuose tikrai negali reglamentuoti ir jeigu Vyriausybė mato prielaidas įteisinti privalomą skiepijimąsi, tą ji turi daryti tinkamai per tam tikrus teisės aktus ir keisdama įstatymus“, – įsitikinusi I.Ruginienė.
„Pirmiausiai kyla abejonės dėl pasiruošimo pristatyti tokį visuomenei labai svarbų ir jautrų klausimą“, – komentuoja laidos pašnekovė. I.Ruginienė tokį sprendimą vertina kaip neatsakingą: „Pasakymas, kad darbdaviai galės kaip epidemiologai vertinti, kam reikia privalomai skiepytis, kam nereikia, yra mažų mažiausiai yra keista.“
LPSK pirmininkė tokią situaciją lygina ir su kita „utopine idėja“ – leidimą darbdaviams patiems nuspręsti, ar darbuotojui reikia nedarbingumo lapelio, ar ne. Nors, anot I.Ruginienės, toks sprendimas vėlgi leido suprasti, kad darbdaviai greitai prilygs gydytojams.
I.Ruginienė akcentuoja, kad Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas yra priimtas, o naujoji redakcija turi įsigalioti nuo gruodžio 1 d. Mes iki šios dienos neturime poįstatyminės tvarkos, kaip šitą įstatymą įgyvendinti. Čia net ne mano nuomonė, bet daugybės darbuotojų, kurie kreipiasi su klausimais“, – situaciją komentuoja laidos pašnekovė.
„Aš pati kalbėjausi su premjere ir prašiau jos, kad pagaliau įgaliotų Ministeriją parengti aiškias schemas, kad žmonės suprastų, kur jie yra ir ką jiems reikės daryti“, – sako LPSK pirmininkė. Vis dėlto, atstovės teigimu, posėdyje su Ministerija buvo pažadėta, kad iki įstatymo įsigaliojimo pradžios aiški informacija bus pateikta.
Taip pat, LPSK atstovės tikinimu, Trišalėje taryboje buvo iškeltas klausimas dėl įstatymo skyrimo tikslinės auditorijos. „Žiniasklaidoje minimas švietimas, socialiniai ir medicinos darbuotojai. Tuo metu Trišalėje taryboje buvo nueita ir iki gamybos įmonių darbuotojų“, – komentuoja I.Ruginienė.
Teigiama, kad taip pat nėra aišku, koks įstatymas bus pakeistas. „Jie dar to nežino. Vyriausybė savo sprendimą visuomenei turi pristatyti aiškiai“, – teigia I.Ruginienė.
Bendradarbiavimas nepadės
„Aš teisiškai neįsisivaizduoju, kaip tai įmanoma padaryti. Šiai dienai ką darbdavys gali padaryti, tai nurodyti privalomai pasitikrinti sveikatą“, – akcentuoja I.Ruginienė, ir tikina nesuprantanti, kaip darbdavys gali nuspręsti, kas turi būti paskiepytas. Pašnekovė prideda, kad tai yra „protu nesuvokiami dalykai“ – tokią funkciją turi atlikti kompetentingi tokios srities specialistai.
„Šiandien skirstys dėl skiepų, o rytoj darbdavys galės ir diagnozę, ir gydymą nustatyti“, – mintimis dalijasi LPSK pirmininkė.
Šioje srityje taip pat nepastebina ir galimo bendradarbiavimo su Vyriausybe: jei Vyriausybė nustato tvarką, darbdaviui belieka tokį įstatymą įgyvendiniti. „Jeigu mes pradėsime kalbėti apie skiepus kaip apie derybinį objektą, tai man būtų keista vertinti tokius žingsnius“, – įsitikinusi I. Ruginienė.
Laidos pašnekovė kritikuoja ir priemonę, kuria nesutikusį per tris mėnesius pasiskiepyti darbuotoją numato jį atleisti be išeitinių išmokų. Kadangi tokia priemonė bus taikoma aktyviausiai pasiskiepijusiai žmonių grupei, medicinos ir socialiniams bei švietimo srityje dirbantiems žmonėms, tai jau nebus efektyvu – jos jau bent 95 proc. yra paskiepytos.
I.Ruginienė įsitikinusi, kad tokia „drastiška“ priemonė būtų nukreipta į trečią, ketvirtą ar penktą skiepą. Nors, anot LPSK atstovės, per susitikimą su Trišale taryba buvo nesutariama dėl atsakymo, toks nurodymas galiotų visos ekstremalios situacijos laikotarpiu.
Ragina tobulinti komunikaciją
LPSK pirmininkė jau ne vieną kartą kartoja – komunikacija šiuo klausimu yra silpna. Taip pat I.Ruginienei kyla klausimų ir dėl vakcinacijos: „Jeigu Vyriausybė mato, kad didelis skiepų būtinumas, kodėl yra varginamasi rinktis tokius sudėtingus kelius per darbdavius, kodėl neinama „skiepų kalendoriaus“ keliu?“
I.Ruginienė teigia nustebusi, kad vienas iš skiepų, anot valdančiųjų, neatitinka reikiamų kriterijų ir dėl to nėra įrašytas į skiepų sąrašą. Būtent tai, pasak LPSK atstovės, rodo, kad apie tokius dalykus yra komunikuojama neatsakingai ir tokie paaiškinimai gali padaryti tik dar didesnę žalą.
„Paprastam žmogui kyla klausimas: jeigu skiepo negali įrašyti į skiepų sąrašą, tai kaip galima nustatyti tvarką privalomai vakcinacijai?“ – klausė laidos pašnekovė.
„Dar pavasarį siūlėme priemones, kurios nebuvo priimtos, bet būtų suveikusios tuo metu“, – primena I.Ruginienė. Visgi LPSK atstovė turi pasiūlymą – raginti šimtaprocentinį medikų pasiskiepijimą. Taip visuomenei būtų parodyta, kad skiepais yra pasitikima.
Taip pat būtina tinkama komunikacija iš Vyriausybės pusės. Anot LPSK pirmininkės, turėtų būti skatinamas atsakingumas už savo sveikatą bei užtikrinama, kad skiepas apsaugos nuo sunkios ligos ar mirties.
