Artėjame prie europinio vidurkio
Kaip pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, analizuojant pirkėjų įpročius pastebima, jog pastaraisiais metais lietuviai vis dažniau atsiskaito savitarnos kasose.
„Palyginti su 2020 metais, šiemet besinaudojančių savitarnos kasomis padaugėjo 5 proc. punktais iki 41 proc. visų pirkėjų. Tokios tendencijos nestebina, nes klientai vis labiau įvertina patogesnį ir, svarbiausia, dabar itin aktualų saugesnį apsipirkimą, kai galima iki minimumo sumažinti ar netgi visiškai išvengti kontakto su parduotuvės darbuotojais. Jei ir toliau matysime tokį augimą, greitai pasieksime Vakarų Europos šalių ir JAV prognozes, kai kas antras kvitas atspausdinamas būtent savitarnos kasose“, – teigia „Maximos“ atstovė.
Toks minėta išmaniąja technologija besinaudojančių pirkėjų skaičiaus didėjimas susijęs ir su prekybos tinklo įdirbiu šioje srityje.
„Maximoje“ savitarnos kasų sistema pradėta diegti daugiau nei prieš dešimtmetį, o dabar ši technologija naudojama jau 173 parduotuvėse ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Prekybos tinklo atstovai iš viso suskaičiuoja jau virš 800 įdiegtų savitarnos kasų.
Sprendžia ir socialines problemas
Savo ruožtu mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis atkreipia dėmesį, kad viena svariausių priežasčių, kodėl Lietuvos gyventojai vis labiau įvertina savitarnos kasas – greitis. Tą pagrindžia ir bendrovės užsakymu šių metų pavasarį Lietuvoje atlikta apklausa.
„Net trys iš penkių lietuvių teigia savitarnos kasose už prekes atsiskaitantys greičiau nei įprastose, todėl joms skiria prioritetą. Išties akivaizdu, jog pirkėjai šiandien pageidauja nepertraukiamo apsipirkimo proceso, kuris vyktų greitai, sklandžiai ir patogiai. Tą puikiai supranta ir prekybininkai, išmaniesiems sprendimams skiriantys vis didesnes investicijas, leidžiančias ne tik sumažinti eiles prie kasų, bet ir užtikrinti malonesnę apsipirkimo patirtį“, – kalba R.Mažulis.
Pašnekovas priduria, jog šiandien prekybos vietose vis populiaresnės tampa ir dirbtiniu intelektu paremtos savitarnos kasos, leidžiančios be parduotuvės darbuotojo įsikišimo įsigyti amžiaus patvirtinimo reikalaujančių prekių, taip pat įvairių intymių produktų.
„Šiuo atveju nėra būtinas darbuotojas pirkėjo tapatybei patvirtinti, o tai užtikrina didesnį privatumą. Todėl galima drąsiai teigti, jog tam tikra prasme mažmeninės prekybos sprendimų tobulinimas padeda spręsti ir socialines problemas, kurioms pastaruoju metu skiriamas vis didesnis visuomenės dėmesys“, – kalba „StrongPoint“ atstovas.
Pasak R.Mažulio, ateityje savitarnos kasų populiarumas tik didės. Tam įtakos turės ir tai, kad jomis naudojasi vis daugiau jaunų žmonių.
Jau dabar, kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, savitarnos kasose labai dažnai arba visada už prekes atsiskaito 85 proc. 18–34 metų šalies gyventojų. Jie taip pat pozityviai vertina nemažai informacijos rodančias elektronines etiketes ir prekių kodų skenavimą specialiu mobiliuoju prietaisu, kas leidžia iškart susimokėti priėjus prie kasos.
Būtent tokiu principu prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse Vilniaus „Akropolyje“ bei sostinės Mindaugo gatvėje veikia ir „Scan&Go“ sistema, kuri, nuskenavus kiekvieną prekę rankiniu būdu, pirkėjui taip pat leidžia iškart matyti ir bendrą krepšelio sumą bei pritaikomas nuolaidas.
Nebereikia išsitraukti piniginės
Dėl pandemijos įtakos, tobulėjančių technologijų ir šalies gyventojų noro jomis naudotis, kaip pastebi E.Dapkienė, prekybos tinkle „Maxima“ pastaraisiais metais padaugėjo ir atsiskaitančių bekontakčiu būdu.
Pernai bankine kortele už prekes atsiskaitydavo 42 proc. pirkėjų, o šiemet šis skaičius išaugo iki 46 proc.
„Šiai tendencijai įtakos turi ir tai, kad apsipirkti galima net neišsitraukiant savo piniginės. Taip elgtis leidžia ne tik bankų, bet ir „Maximos“ siūlomi sprendimai. Prieš dvejus metus pristatyta galimybė kasoje atsiskaityti mūsų prekybos tinklo programėle skenuojant QR kodą, jei suma neviršija 250 eurų, sudomina vis daugiau žmonių. Skaičiuojame, kad „Android“ ir „iOS“ įrenginiams skirta „Maximos“ programėle naudojasi jau arti ketvirtadalio milijono vartotojų“, – teigia E.Dapkienė.
Anot jos, pirkėjų patogumui ta pačia programėle nuskaitoma ir „Ačiū“ kortelė.
Be to, programėlės funkcionalumas leidžia į pirkėjo elektroninį paštą atsiųsti elektroninį kvitą, kas suteikia geresnes galimybes vesti maisto išlaidų ir namų buhalteriją.
„Atsižvelgiant į žmonių atsiliepimus, programėlė nuolat tobulinama, didinamas jos funkcionalumas ir patogumas. Svarbu, kad vienoje vietoje galima rasti ir visas akcijas bei nuolaidas, matyti, kiek apsiperkant sugrįžo pinigų į elektroninę taupyklę. Visi šie sprendimai padeda ne tik sutaupyti, bet ir vis geriau prisipratinti prie naujų, patogesniu mūsų gyvenimus verčiančių technologijų, kurių ateityje tik daugės“, – teigia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
