Užsienio ekspertai – tiek EBPO, tiek Europos Komisija – jau ne kartą anksčiau yra atkreipę dėmesį į situaciją Lietuvoje ir pastebėję, jog mūsų šalyje inovacijų paramos sistema yra per daug fragmentuota ir verslui yra pakankamai sudėtinga ja pasinaudoti. Taip pat ne kartą buvo daug kalbama ir apie galimybę sukurti nacionalinę inovacijų agentūrą. Ši Vyriausybė, priešaky su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, ėmėsi konkrečių veiksmų įgyvendinti rekomendaciją.
Koks likimas laukia iki šiol verslui pagalbos ranką tiesusių įstaigų? Pertvarkos metu ne tik į vieną agentūrą bus konsoliduotos su inovacijų, eksporto ir verslumo skatinimu susijusios valstybės funkcijos, kurias šiuo metu atlieka kelios įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), tačiau ir sukurtas viešajam sektoriui naujas ir pažangus organizacijos veiklos modelis
Startuoti ketinama kitų metų pirmąjį ketvirtį, kaip ir buvo Vyriausybės planuota, tačiau sudėtinga numatyti, kiek laiko reikia, kad organizacija galėtų veikti pilnu pajėgumu. Tam, kad susiformuotų tvari organizacinė kultūra reikia ne mažiau trijų metų.
Veiklos rezultatų pasiekimas priklauso nuo daugybės skirtingų elementų – ir politinio palaikymo, ir įstaigos vadovo bei padalinių vadovų komandos vadybinių kompetencijų, naujos agentūros finansavimo tvarumo. Misijos strateginiams rezultatams, kurie bus matuojami vienuolika strateginių agentūros rodiklių pasiekti yra išskirti du periodai: vizijos periodas, kuris siekia iki 2030-ųjų metų ir tarpinių rezultatų periodas, užtruksiantis iki 2025-ųjų metų.
Sėkmės pavyzdžių toli ieškoti nereikia
Lietuvoje turime nemažai potencialo moksle, ypač tokiose srityse, kaip biotechnologijos ar aukštųjų technologijų inžinerija, tačiau mokslo rezultatų komercinimo efektyvumas išlieka žemas.
Pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index“ smarkiai atsiliekame nuo tokių inovacijų srityje pažangių šalių, kaip Suomija, Airija ar Estija, kurias pagal ekonomikos dydį galime lyginti su Lietuva. Tai nėra tokios ekonomikos kaip JAV ar Vokietija – didelės rinkos, turinčios gausią talentų ar kapitalo pasiūlą.
Estiją ypač galima išskirti iš šių šalių, kadangi ji yra praėjusi tokį patį transformacijos kelią kaip ir Lietuva. Ir rezultatai pasaulinio inovacijų indekso lentelėje akivaizdžiai parodo, kad iš šios šalies turime ko pasimokyti. Kai ji rikiuojasi 25 vietoje, mes tuo tarpu užimame vos 40 vietą.
Kurdami Inovacijų agentūros strategiją ir veiklos modelį, konsultavomės su Suomijos, Airijos ir Estijos panašias funkcijas vykdančiomis organizacijomis. Visose šiose šalyse inovacijų, eksporto ir verslumo skatinimo srityse veikiančios nacionalinės agentūros taip pat buvo konsoliduotos. Tačiau Lietuvoje žengėme dar vieną žingsnį toliau: inovacijas skatinanti agentūra ir pati turi veikti inovatyviai.
Šiandien Lietuvoje viešajam sektoriui yra sunku bendrauti su privačiu. Vyrauja požiūris „mes“ ir „jie“. Mes – verslas. Jie – biurokratai. Tačiau inovacijų ekosistema struktūriniu požiūri yra labai didelė ir įvairialypė – vertės kūrime dalyvauja daug skirtingų dalyvių: mokslo studijų institucijos, verslas, vartotojai, įvairios asociacijos ir bendruomenės, tarptautinės kompanijos ir žinoma viešasis sektorius.
Kiekvienas iš jų šioje ekosistemoje atlieka savo rolę ir yra svarbus. Pavyzdžiui, viešojo sektoriaus pagrindinis vaidmuo turėtų būti turėti didelį apetitą inovacijoms bei kurti palankią aplinką joms atsirasti, finansuoti didelę riziką turinčias sritis ir projektus.
Valstybių investicijos yra pagrindinis inovacijų variklis, o ne vieniši genijai, taip teigia žymi ekonomistė Mariana Mazzukato. Turbūt nedaug kas žino, kad ir Google algoritmo kūrimą finansavo JAV nacionalinis mokslo fondas, ir kad Elono Musko kompanijos „SpaceX“, „Tesla“, „Solarcity“ bendrai pasinaudojo 4,9 mlrd. JAV dolerių valstybės parama.
Inovacijų ekosistemos efektyvumą galima pamatuoti jos sukurta verte. Kuo daugiau vyksta apsikeitimo vertėmis transakcijų tarp inovacijų ekosistemos dalyvių, tuo didesnė bendra vertė yra sukuriama. Taip veikia naujoviškas platforminio verslo modelis, kurio pagrindu veikia vienos iš aukščiausiai rinkoje vertinamų kompanijų – AirbBnB, Booking.com, Uber.
Inovacijų agentūra savo veikla sieks stimuliuoti Lietuvos inovacijų aplinką tam, kad joje atsirastų kuo daugiau bendradarbiavimo ir vertės kūrimo tarp skirtingų ekosistemos dalyvių. Inovacijų agentūra veiks kaip apsikeitimo vertėmis platforma. Strateginių sesijų metu išsigryninome ir pagrindinį Inovacijų agentūros klientą. Tai yra verslas, kadangi ekonominę vertę kuria verslas. Taigi pagrindinis Inovacijų agentūros paslaugų paketas bus skirtas verslui.
Pagalba verslui bet kuriame brandos etape
Tačiau į verslą žiūrime ne kaip į Registrų centre įregistruotą subjektą, pasižymintį statistiniais parametrais: EVRK kodas, darbuotojų skaičius ir t.t. Į verslą žiūrime kaip į specifinėje brandos stadijoje esantį ir specifinę problemą sprendžiantį klientą. Tai gali būti ir verslus žmogus, kuris dar tik galvoja apie verslo kūrimą, ir pradedantysis verslas, kuris ką tik įsikūręs, ir tvarus verslas, siekiantis augti, ar brandus verslas, kuriam reikia transformuotis.
Priklausomai nuo to, kokiame brandos etape klientas yra, kokią problemą nori išspręsti, su kokiais iššūkiais susiduria, jis galės pasinaudoti atitinkamomis Inovacijų agentūros paslaugomis. Paslaugos bus teikiamos ne tik pačios Inovacijų agentūros, o kartu su paslaugų bendrakūrėjais: mokslo ir technologijų institucijomis, verslo asociacijomis, finansavimo partneriais ar viešojo sektoriaus dalyviais.
Inovacijų agentūra teiks keturių tipų paslaugas: informacines, kompetencijų, tinklaveikos ir infrastruktūros. Nemažai priemonių bus skaitmenizuota. Kontaktinis centras suteiks reikiamą informaciją apie visas Lietuvoje prieinamas priemones ir paslaugas verslo skatinimo srityje.
Siekiame, kad tai neapsiribotų tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paslaugomis, bet ir kitų institucijų, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos, Žemės ūkio ministerijos ir kitų įstaigų siūlomomis priemonėmis ar paslaugomis. Norime verslui suteikti visą reikalingą informaciją vienoje vietoje.
Ambicingi tikslai nukreipti į ekonominius pokyčius
Kada bus galima pasakyti, jog Inovacijų agentūra veikia? Kai ji pasieks iškeltus tikslus, kurie yra labai ambicingi ekonominiai rodikliai, pamatuojami skaičiais, o ne suorganizuotų renginių skaičiumi.
Iki 2030 metų siekiame padvigubinti aukštos pridėtinės vertės prekių/paslaugų eksporto dalį bendrame eksporte, pasiekti Europos Sąjungos įmonių produktyvumo vidurkį bei tris kartus išauginti privataus sektoriaus investicijas į mokslą, technologijas ir eksperimentinę plėtrą. Ką tai duos Lietuvai? Esame suskaičiavę, kad tokie pokyčiai per penkerius metus sukurtų daugiau nei 12 mlrd. papildomo bendrojo vidaus produkto arba papildomai 5 tūkstančius eurų vienam gyventojui. Tikslas, dėl kurio verta pasistengti.
Daina Kleponė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė
