Nei žemės, nei degalinių – dėl pirkinio jaučiasi klasta įstumti į duobę: kalba apie šantažą ir informacijos slėpimą

Degalinių tinklai Lietuvoje nuolat ieško plėtros galimybių. Bet jų planams koją gali pakišti tokios aplinkybės, kurių neįstengtų įžvelgti netgi patys akyliausi verslininkai.

Taip nutiko ir lietuviško kapitalo „Emsi“ bendrovei, kuri, ketindama padidinti degalinių skaičių, prieš ketverius metus dalyvavo bankrutuojančio Ūkio banko per Registrų centrą paskelbtame aukcione.

O laimėjusi buvo įvelta į painius degalinių tinklą ir žemės sklypus valdžiusios „Vakuolės“ bankroto administratoriaus sumanymus.

„Vakuolė“ vis dar kvėpuoja – iki šiol tebenuomoja vieną iš turėtų kelių degalinių. Sprendimas likviduoti šią bendrovę teismuose buvo priimtas 2011-aisiais. Taigi laiko nutekėjo marios, bet jos kreditoriai laukia nesulaukia, kada galės atgauti nors dalį lėšų. Bankroto procedūros vis dar vyksta, o bendra „Vakuolės“ skola kreditoriams siekia 12,3 mln. eurų.

O kantrybės kreditoriams prireikė nemenkos, mat „Vakuolės“ turtas (turėtos degalinės ir žemės sklypai, kuriuose taip pat ketinta jų pastatyti) dar jai „esant gyvai“ buvo įkeistas Ūkio bankui. Šis bankas buvo didžiausias – daugiau nei 50 proc. balsų turėjęs „Vakuolės“ kreditorius.

Be to, šio banko reikalavimai buvo užtikrinti hipoteka ir įkeitimu, o tai reiškė, kad pardavus „Vakuolės“ turtą jam pirmiausia būtų sumokėti gauti pinigai.

„Vakuolei“ su bankroto administratoriais ne itin pasisekė. Vieni keitė kitus, kol 2014-aisiais juo tapo bendrovė „Top Consult“, o jai atstovavo įgaliotasis asmuo Erikas Sinickis. Šis administratorius, kaip ir jo pirmtakai, ne itin stengėsi parduoti tai, ką turėjo „Vakuolė“.

Negana to, didysis „Vakuolės“ kreditorius Ūkio bankas 2013-aisiais priėjo liepto galą – jam pačiam buvo iškelta bankroto byla.

Negalėdamas sulaukti rezultatų „Vakuolės“ byloje Ūkio banko bankroto administratorius 2017-aisiais paskelbė aukcioną ir šios bendrovės hipotekiniam kreditoriniam reikalavimui parduoti, kuris sudarė apie 7,3 mln. eurų.

„Buvo 2016-ieji. Planavome tinklo plėtrą, taigi domėjomės ir tuo, kas ir kur parduoda degalines.

Žinojome, jog „Vakuolės“ bendrovei buvo paskelbtas bankrotas, todėl paprašiau savo kolegų, kad jie surastų, kas jį administruoja. Taip ir sužinojau, kad tai daro E.Sinickis. Susisiekiau su juo dėl galimybės įsigyti „Vakuolės“ degalines – toks ir buvo pirmasis mūsų kontaktas. Bet po to pusmečiui stojo tyla.

O 2017-aisiais E.Sinickis pats paskambino ir pasakė, kad bankrutuojantis Ūkio bankas skelbia poros veikiančių degalinių ir kelių joms statyti tinkamų žemės sklypų pardavimo varžytynes.

Dalyvavome aukcione ir jį laimėję už 635 tūkst. eurų įsigijome kreditorinį reikalavimą, kuris siekė 58 proc. bendros visų „Vakuolės“ reikalavimų sumos. O tai reiškia, kad tapome didžiausiu jos kreditoriumi“, – kalbėjo „Emsi“ bendraturtis Antanas Matuiza.

Aukcione „Emsi“ nebuvo vienintelė dalyvė. Jame varžėsi ir daugiau pirkėjų. Vienas jų – ir 3,1 mln. eurų dydžio kreditorinį „Vakuolės“ įsiskolinimą nusipirkęs D.J. Jam priklausė ketvirtis visos reikalavimų sumos. Ūkio banko aukcione D.J. siūlė 410 tūkst. eurų, bet sumai augant iš jo pasitraukė.

Dabar A.Matuiza pasakytų, kad pateko į subtilaus šantažo pinkles. Tačiau kad padarytų tokią išvadą, prireikė laiko. Situaciją „Lietuvos rytui“ jis nupasakojo taip pat, kaip ir 2018-aisiais vykusiame teismo posėdyje.

2017-ųjų spalio 13-ąją turėjo vykti „Vakuolės“ kreditorių susirinkimas, kuriame planuota spręsti dėl įkeisto bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo. Bet gerokai prieš tai, kai tik įsigaliojo „Emsi“ ir Ūkio banko sudaryta kreditorinių reikalavimų pirkimo ir pardavimo sutartis, A.Matuiza sulaukė E.Sinickio skambučio – kvietimo atvažiuoti į bankroto administratoriaus biurą.

„Nuvažiavau. Jis paprašė, kad mobiliuosius telefonus išneštume iš kambario, kuriame kalbėsimės, o tada ėmė aiškinti, esą jei noriu dalyvauti bankrutuojančios „Vakuolės“ reikaluose, turiu pasirašyti kažkokią sutartį.

Padavė ją man, o aš skaičiau ir netikėjau savo akimis. Esą kažkoks D.J., kuris jau buvo įsigijęs dalį „Vakuolės“ kreditorinių reikalavimų, iš mūsų nupirks tai, ką įsigijome aukcione. Paskiau E.Sinickiui, kad man ta sutartis neaiški, kad noriu pasitarti su savo darbuotojais. Taip ir išsiskyrėme“, – pasakojo A.Matuiza.

Perskaitę sutartį „Emsi“ darbuotojai apstulbo – tai buvo ant trijų lapų suguldytas pasiūlymas pasitraukti.

„Mums buvo siūloma už 1 tūkst. eurų parduoti dalį kreditorinio įsiskolinimo – tiek, kad tas kreditorius D.J. susirinkimuose turėtų persvarą – daugiau nei 50 proc. balsų. Pagal tą surašytą sutartį mums būtų atitekusios tik dvi degalinės, o visas kitas „Vakuolės“ nekilnojamasis turtas atsidurtų to mistinio žmogaus rankose“, – pasakojo A.Matuiza.

Ko gero, ir baimė, ir sumišimas buvo natūrali šio verslininko reakcija.

„Apskritai pirmą kartą dalyvavome aukcione – nelengva buvo suprasti, kas vyksta. Juk vos tik įsigijome pirkinį, mums pasakė: „Atiduokit.“ Ir tai darė ne kas kitas, o bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, kuris juk pats turi organizuoti „Vakuolės“ turto pardavimo varžytynes“, – kalbėjo „Emsi“ bendraturtis.

Įstumta į tokią situaciją įmonė į pagalbą pasikvietė teisininkus. Norėdami suprasti, kas vyksta, ir A.Matuiza, ir advokatai P.R. ir E.M. pasikalbėti su E.Sinickiu susitiko „Flamingo“ kavinėje Vilniuje.

„Norėjome pamatyti, kas gi tas mistinis kreditorius, kuris – bent jau mums susidarė toks įspūdis – yra geras bankroto administratoriaus draugas. Taigi kitas susitikimas, kuriame dalyvavo ir D.J., ir dar vienas mūsų advokatas A.L., po kelių dienų, spalio 10-ąją, įvyko kavinėje prie „Top Consul“ biuro.

Mūsų pozicija buvo – viską turi nuspręsti kreditorių susirinkimas, o kita pusė norėjo, kad D.J. už 1 tūkst. eurų perleistume „Vakuolės“ 6 mln. eurų skolą, o už likusią dalį kreditorinio įsipareigojimo gausime du sklypus su degalinėmis Kalvarijos savivaldybėje ir Kaune“, – pasakojo A.Matuiza.

Šis turtas, pagal parengtą sutartį, bankroto administratoriaus paskelbtose varžytynėse turėtų būti parduotas ne pigiau kaip už 1,3 mln. eurų.

Vadinasi, visos pajamos iš kito „Vakuolės“ turto taptų D.J. nuosavybe, jam atitektų ir kreditorinis reikalavimas bei jo užtikrinimas hipoteka.

„Atsidūrėme tokioje keistoje situacijoje, kai ne kas kitas, o bankroto administratorius siūlo pasirašyti sutartį, kuri iš mūsų atimtų kreditorinį reikalavimą. Esą reikalavimų įsigijimas su tikslu gauti papildomą naudą yra D.J. verslas – jis iš to užsidirba. O jei mes tos sutarties nepasirašysime, nieko negausime – liksime prie suskilusios geldos“, – taip situaciją atkūrė A.Matuiza.

Jis su tokiu keistu sandėriu nesutiko. Juk „Emsi“ bendrovei pakištas sutarties projektas, kuriame siūlyta tuoj pat atsisakyti kone 6 mln. eurų „Vakuolės“ skolų dalies, o kartu ir balsų daugumos kreditorių susirinkimuose, prilygo neteisėtam spaudimui.

Po tokios „pažinties“ gana greitai „Emsi“ atsidūrė teisme. D.J. padarė tai, ką žadėjo per susitikimą, – Vilniaus apygardos teismui apskundė kreditorinio reikalavimo tarp Ūkio banko ir „Emsi“ pirkimo ir pardavimo sutartį.

Mat esą aukciono skelbime apie kreditoriaus reikalavimo teisių pardavimą buvo supainiotos tų reikalavimų „Vakoil“ ir „Vakuolei“ sumos, o bankas gavo mažiau, nei galėjo gauti.

„Emsi“ įstrigo. Po teismus tas ieškinys klaidžiojo dvejus metus – nuo 2017-ųjų rudens iki 2019-ųjų spalio.

Bylos ratui apsisukus Apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kad aukcionas vyko teisingai, o Aukščiausiasis teismas kasacinio skundo nepriėmė.

Pasak „Emsi“ savininkų, kone visas „Vakuolės“ turtas yra išparduotas – gruodį yra numatytos paskutinės Kaune, Draugystės gatvėje, veikiančios degalinės varžytynės.

Tuo metu dėl Palemono gatvėje esančio pastato-saugyklos (taip pat įkeista „Emsi“) vyksta teismas, kurį inicijavo bankroto administratorius, dėl esą geresnio privažiavimo. Nors iš tiesų privažiuoti prie jo nesudėtinga.

Vienas iš įkeistų žemės sklypų buvo paimtas visuomenės reikmėms – „Via Baltica“ magistralės statybai. Apie tai „Emsi“ bendrovei pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija – verslininkai sutiko su pasiūlyta kaina.

Bet bankroto administratorius dėl nustatyto kompensacijos dydžio teismams apskundė ir Kelių direkciją, ir kitas valstybės institucijas.

Šiemet buvo parduoti žemės sklypai su statiniais ir Kalvarijos savivaldybėje, Kušliškių kaime, ir Varėnos savivaldybėje, Merkinėje. Bet hipotekos turėtojai „Emsi“ nei buvo pranešta apie patį pardavimą, nei pervesti už jį gauti pinigai.

Tas pat nutiko ir su Kaune, Biruliškių gatvėje, esančiu sklypu – už jį, paimtą valstybės reikmėms, prieš gerus metus Kauno savivaldybė sumokėjo pinigus, bet „Emsi“ jų taip pat neregėjo.

„Neseniai prašėme teismo, kad jis įpareigotų bankroto administratorių išmokėti lėšas už jau parduotą ir visuomenės reikmėms jau paimtą įkeistą turtą. Prašėme ir to, kad jis įpareigotų kreditoriams pateikti finansinius dokumentus ir įpareigotų administratorių organizuoti kitas varžytynes.

Bet administratorius vis tiek nedaro to, ką privalo.

Atrodytų, kad taip grojama nervais – o gal „Emsi“ ims ir neištvers?“ – kartėlio neslėpė A.Matuiza.

„Lietuvos rytas“ dar lapkričio 17-ąją kreipėsi į E.Sinickį prašydamas pakomentuoti situaciją, susijusią su „Vakuolės“ bankroto byla ir „Emsi“ pirkiniu.

E.Sinickis žadėjo atsakyti į pateiktus klausimus iki lapkričio 23-osios, bet per savaitę šio pažado neištesėjo. Trečiadienio – lapkričio 24-osios vakarą jo atsiųsti atsakymai į „Lietuvos ryto“ klausimus bus pateikti kitoje publikacijoje.