Pasak jo, rengti įstatymo projektą paskatino siekis sudaryti galimybes labiau automatizuoti pašto korespondencijos siuntimą, sumažinti valstybės institucijų ir kitų asmenų pašto korespondencijos parengimo išlaidas, sumažinti patiriamus nuostolius dėl nepristatytų pašto siuntų, geriau suintegruoti Gyventojų registrą su Lietuvos pašto naudojamomis informacinėmis sistemomis.
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kai Gyventojų registre nėra kaupiami pašto kodo duomenys, nėra galimybės visiškai automatizuoti pašto korespondencijos išsiuntimo proceso. Iš Gyventojų registro gautus gyvenamosios vietos duomenis įkėlus į valstybės įmonės Lietuvos pašto savitarnos informacinę sistemą, papildomai reikia atlikti pašto kodo paiešką ir pašto kodą įrašyti prie kiekvieno adreso. Dėl rankiniu būdu atliekamos paieškos šis procesas tampa neefektyvus, didėja klaidų tikimybė, atsiranda papildomas žmogiškųjų ir kitų išteklių poreikis“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Įstatymo pataisą parengusi Seimo Peticijų komisija sako, kad ją priėmus būtų sudarytos sąlygos praplėsti Gyventojų registro (taip pat Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos) ir Adresų registro integracines sąsajas. Tikimasi, kad tai leis užtikrinti efektyvesnį pašto korespondencijos siuntimo procesą.
Įstatymo projektui įgyvendinti, preliminariais skaičiavimais, reikėtų apie 100 tūkst. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, Gyventojų registro duomenų teikimo funkcionalumo ir sąsajų su Adresų registru pakeitimo darbai galėtų būti įgyvendinti per 24 mėn. nuo teisės aktų pakeitimų ir viešojo pirkimo procedūrų inicijavimo. Taip pat pažymima, kad Gyventojų registro struktūros nerekomenduojama keisti iki 2022 m. pabaigos, kol vykdomas Gyventojų registro modernizavimo projektas.
Įstatymo pakeitimo projektas parengtas Seimui priėmus sprendimą pritarti Seimo Peticijų komisijos išvadai tenkinti Ernesto Jasaičio peticijoje pateiktą pasiūlymą Lietuvos Respublikos gyventojų registre kaupiamus duomenis apie asmens gyvenamąją vietą papildyti pašto kodo duomenimis.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta, kad, deklaruodamas gyvenamąją vietą, asmuo turi nurodyti gyvenamosios vietos adresą. Vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, asmens gyvenamosios vietos adresą sudaro savivaldybės pavadinimas, seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas), gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje, pastato pavadinimas (jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui), korpuso numeris (jeigu suteiktas), patalpos numeris pastate ar korpuse.
Pašto kodas, kaip gyvenamosios vietos adreso duomuo, nėra numatytas.
Atsižvelgiant į šias Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas, šiuo metu negali būti išplėsta Gyventojų registre tvarkomų duomenų apimtis, nurodant ir pašto kodą.
