Tokią naujovę siūlo interneto žiniasklaidos ir skaitmeninio verslo ekspertai, vertinantys pasaulines tendencijas ir užsienio šalių praktiką, diegiant skaitmeninių paslaugų mokestį (angl. digital tax).
Išloštų valstybė
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkas Arnas Marcinkus įsitikinęs, kad Lietuva jau pribrendo skaitmeniniam mokesčiui ir pats laikas inicijuoti reikiamus teisės aktų pakeitimus, žengiant koja kojon su užsienio praktika.
„Visas pasaulis kalba apie vadinamąjį skaitmeninių paslaugų mokestį. Spalio pabaigoje Romoje susitikę 136 pasaulio šalių lyderiai sutarė, kad tarptautinės korporacijos turėtų mokėti mokesčius visose šalyse, kuriose veikia, o ne tik tose, kur yra registruotos. Šį klausimą vis aktyviau kelia ir Europos žiniasklaidos bendruomenė, raginanti Europos institucijas imtis būtinų sprendimų. Taigi Lietuva nebūtų naujokė, nes kai kurios valstybės jau yra įdiegusios jį, o kitos rengiasi tai padaryti artimiausiu metu.“, – sako A.Marcinkus.
Pagal nusistovėjusią praktiką, tokios technologijų milžinės kaip Google, Meta (ankstesnis pavadinimas – Facebook), Youtube perpublikuodamos Lietuvos naujienų portalų sukurtą žurnalistinį turinį, pavyzdžiui, straipsnius, vaizdo reportažus ir kito žanro kūrinius, generuoja papildomas pajamas mūsų šalyje, kurios neapmokestinamos.
Pasak jo, įvedusi tokį mokestį Lietuva tik išloštų, nes surinktos lėšos liktų šalyje ir kurtų pridėtinę vertę.
Siūlo atskaitos tašką
Naujienų portalo Delfi direktoriaus Vytauto Benokraičio teigimu, šiuo metu tokios užsienio kompanijos apmokestinamos Lietuvoje tik pagal bendras pelno mokesčio taisykles, kai mokesčius valstybei moka tradicinės bendrovės, kurios šalyje sukuria vertę.
„Tokia praktika iškreipia vietinės žiniasklaidos rinką ir nėra socialiai teisinga Lietuvos verslo atžvilgiu, kuris sąžiningai kuria turinį ir moka mokesčius. Ateityje tokia takoskyra tik didės, nes skaitmeninis verslas nuolat plečiasi visame pasaulyje ir papildomai generuoja pajamas daugelyje šalių, nepaisant to, kur įsikūrusi oficiali būstinė“, – sako V.Benokraitis.
Būtent todėl, pasak Delfi vadovo, būtina kuo greičiau spręsti šią problemą ir numatyti taisykles, kaip turėtų būti apmokestinamas toks pasaulinį tinklą turintis skaitmeninis verslas. Lietuva galėtų numatyti panašias taisykles, kaip tai yra padariusios valstybės, jau įdiegusios tokią naujovę.
Pavyzdžiui, Lietuvoje šį mokestį galėtų mokėti tos užsienio technologijų kompanijos, kurių bendra pasaulyje gautų pajamų suma per finansinius metus viršija 750 mln. eurų, o Europos Sąjungoje – 50 mln. eurų.
Svarbu socialiai teisingos sąlygos
Žiniasklaidos bendrovės „All Media Lithuania“, kuri valdo naujienų portalą tv3.lt, generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė sako, kad mūsų šalyje veikiančios skaitmeninės užsienio bendrovės turėtų veikti socialiai teisingoje mokestinėje aplinkoje.
„Sparti skaitmeninės ekonomikos, informacinių technologijų, elektroninės komercijos plėtra Lietuvoje jau iškėlė tas pačias problemas, kurias identifikavo ir pasaulio bei Europos šalys. Viena iš jų – dabartinės mokesčių taisyklės yra nepakankamos, vertinant tai, kokia sparti yra skaitmeninės ekonomikos plėtra. Tad labai svarbu, kad Lietuvos mokestinė aplinka atitiktų laikmečio realijas“, – sako L.Blaževičiūtė.
Tarpvalstybinis verslas, ypač skaitmeninis, yra itin dinamiškas ir labai sparčiai plečiasi. Pavyzdžiui, fizinė tokios bendrovės buvimo vieta gali būti vienoje, kur dirba pagrindinis personalas, o nuotoliniu būdu vykdoma veikla kitose pasaulio šalyse tokiai tarptautinei kompanijai generuoja papildomas pajamas.
„Tai reiškia, jei tos šalys nespėja tinkamai apmokestinti šių kompanijų arba taiko mažesnius mokesčius nei vietinėms, šių šalių rinkos netenka daug pajamų“, – sako „All Media Lithuania“ vadovė.
Svetur jau veikia
Žiniasklaidos bendrovės „15min group“ generalinio direktoriaus Tomo Balžeko teigimu, mūsų šalies žiniasklaida išgyvena ne pačius geriausius laikus, kyla daug ekonominių ir finansinių iššūkių, ypač pandemijos akivaizdoje, tad galimybė gauti papildomas pajamas situaciją švelnintų.
„Svarbu suprastai tai, kad pasaulinės technologijų milžinės Lietuvoje uždirba iš naujienų portalo sukurto turinio, kurį perpublikuoja, ir kuris dominuoja skaitmeninės paieškos platformose, kur skaitytojai ieškodami reikiamos informacijos ją randa ir skaito. Interneto žiniasklaidos sukuriamas turinys atlieka labai svarbų vaidmenį šioms kompanijoms pritraukiant papildomas pajamas. Jei jos negalėtų naudotis mūsų sukurta kokybiška produkcija, neuždirbtų Lietuvoje, tuomet nebūtų reikalingas ir skaitmeninių paslaugų mokestis. Tad šie pinigai turėtų sugrįžti į žiniasklaidos rinką, kad būtų galima užtikrinti tolimesnę profesionalaus žurnalistinio turinio sklaidą“, – sako T.Balžekas.
Pasak „15min group“ vadovo, vertinant pasaulinę praktiką, Lietuva šiek tiek atsilieka nuo užsienio šalių, kurios jau yra įdiegusios skaitmeninių paslaugų mokestį ir iš to gauna papildomas pajamas. Kai kurios šalys tai planuoja padaryti artimiausiu metu ir rengia reikiamus teisinės bazės pakeitimus. Tokių žingsnių užsienio šalys ėmėsi, siekdamos užkirsti kelią mokestinių pajamų praradimui.
Pavyzdžiui, 3 proc. skaitmeninis mokestis Prancūzijoje taikomas nuo 2019 m. sausio, o Italijoje – nuo 2020 m., kai tokiu tarifu apmokestinama technologijos kompanijų apyvarta, generuojama per skaitmeninių paslaugų teikimą šioje šalyse. Austrijoje toks mokestis taikomas nuo 2020 m. sausio ir jis sudaro 5 proc. nuo apyvartos, gaunamos teikiant internetinės reklamos paslaugas šioje šalyje. Tuo tarpu Ispanija per vienerius metus iš tokio mokesčio tikisi surinkti 1 mlrd. eurų. Estija planuoja jį taikyti nuo 2022 m.
Būtinos aiškios taisyklės
Naujienų portalo lrytas.lt direktoriaus ir vyriausiojo redaktoriaus Tautvydo Mikalajūno teigimu, diegdama šią naujovę Lietuva turėtų suformuoti labai aiškias taisykles, kaip iš skaitmeninio paslaugų mokesčio surinktos lėšos turėtų būti naudojamos.
„Iš technologijų gigantų surinkti mokesčiai Lietuvoje galėtų būti nukreipti visuomenės raštingumui didinti informacinių technologijų ir kitose socialiai jautriose srityje. Tuo tikslu vietinė žiniasklaida – naujienų portalai, televizijos, radijai, nacionalinė ir regioninė spauda – galėtų įgyvendinti informacines kampanijas ir švietėjiškas iniciatyvas, kurios kurtų Lietuvai pridėtinę vertę“, – sako lrytas.lt vadovas.
Pasak lrytas.lt vadovo, tai būtų socialiai teisinga, nes dabar pasaulinės technologijų milžinės papildomas pajamas Lietuvoje generuoja iš mūsų šalies žiniasklaidos sukurto turinio, kai juo dalijasi per savo skaitmeninis platformas, kurias skaito visas pasaulis, už tai nemokėdamos turinio kūrėjams ir pačios jo nekurdamos.
„Naujienų portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių investicijos į turinį turėtų sugrįžti pas jų kūrėjus per skaitmeninių paslaugų mokestį, kad jie galėtų pasiūlyti dar daugiau kokybiško ir originalaus turinio ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkoms. Be to, žiūrint kūrybiškai, tai galėtų būti lyg tarptautinė Lietuvos įvaizdžio kampanija, kuri prisidėtų prie mūsų šalies vardo populiarinimo“, – sako T.Mikalajūnas.
