Žvėrelių augintojams būtų numatytas pereinamasis laikotarpis veiklai nutraukti, skiriamos kompensacijos. Kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus.
Jeigu įstatymas bus priimtas, užmigdyti teks apie 1,5 mln. audinių. Žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas sako, kad toks valdžios sprendimas – labai drąsus.
„Tai būtų beprecedentis atvejis, kad uždraustų legalų verslą, kuris daug metų buvo legalus ir yra legalus. Jį uždraust jo nežinant – drąsus žingsnis. Turėti tokią kategorišką nuomonę reikalaujant uždaryti nemačius to dalyko, man, kaip inžinieriui, tas sunkiai suvokiama“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo Žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.
Audinių augintoja sako, kad priėmus šį įstatymą daug žmonių praras darbą.
„Per paskutinius metus, kiek jų buvo gerų, ką uždirbom, viską investavome į gyvūnų gerovę. Be to, yra darbuotojai, kurie turi šeimas. Dauguma jų dirbę tik kailių ūkiuose: pradžioje kažkada Danijoje, dabar – Lietuvoje. Kas bus su jais?“, – klausė Farmers.lt vadovė Aušra Ūksienė.
Pataisas siūlanti Aistė Gedvilienė sako, kad kailius galime pakeisti kitomis medžiagomis, todėl reikėtų atsisakyti kailių ūkių.
Tuo metu Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A.Gedvilienė laikosi nuomonės, kad gyvename XXI a., o kailis nebėra privaloma medžiaga susišildyti žmogui.
„Šiandien turime daugybę gaminių, kuo pakeisti kailį. Kitos ES šalys atsisako kailinių žvėrelių fermų dėl to, kad būtų apgintas žvėrelis, dėl to, kad rūpi gyvūnėlių teisės. Tas žiaurus elgesys neturėtų būti toleruojamas vardan to, kad galėtume pasipuošti prabangiais kailiniais“, – kalbėjo parlamentarė.
Prie Seimo mitingą surengė ir organizacija „Tušti narvai“, palaikanti siūlomas įstatymo pataisas.
„Asmeniškai man labai tai svarbu dėl pačių gyvūnų. Pataisoje numatyta, kad draudimas įsigalios iki 2026 metų. Tikiuosi, kad visa tai įvyks anksčiau: kuo anksčiau bus uždraustos kailių fermos, tuo daugiau gyvūnų išgelbėsime“, – kalbėjo organizacijos „Tušti narvai“ savanorė Elena.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį į tai, kad, jeigu tai būtų bendras ES ar netgi pasaulinis sprendimas, galėtume prisidėt prie tokių iniciatyvų. „Bet jeigu tai būtų tik Lietuvos sprendimas, jeigu mes perkeltume tą verslą į kitas šalis, gal net į kitas kaimynines ES šalis, patirtume realią ekonominę žalą, bet naudos jokios negautume“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo ekonomistas.
