„Nors šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dar nėra reikšmingų disbalansų, tačiau iki 20 proc. siekiantis metinis būsto kainų augimo tempas signalizuoja, kad rinka kaista.
Lietuvos bankas jau ėmėsi priemonių vėsinti padidintos rizikos būsto rinkos segmentą, tačiau, siekiant išvengti perkaitimo, reikia ir kitų institucijų dėmesio kaistančios NT rinkos temai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus dėl didesnio pradinio įnašo ne pirmoms paskoloms reikalavimo taikymo ir artimiausiu metu planuoja priimti sprendimą dėl 2 proc. sisteminės rizikos rezervo reikalavimo kredito davėjų būsto paskolų portfeliui.
Lietuvos banko vertinimu, bendras visų naujų paskolų srautas dėl sugriežtinto pradinio įnašo reikalavimo ir planuojamo rezervo reikalavimo kredito davėjų būsto paskolų portfeliui galėtų susitraukti iki 10 proc., o būsto kainų augimas galėtų būti iki 3 proc. punktų mažesnis.
Dvigubai – iki 30 proc. – padidintas minimalaus pradinio įnašo reikalavimas antrinėms būsto paskoloms turėtų paveikti apie 40 proc. ne pirmas paskolas imančių asmenų, t. y. tokia dalis turėtų mokėti didesnį pradinį įnašą.
Būsto paskolų palūkanų minėtos priemonės iš esmės nepaveiktų – dėl papildomo kapitalo reikalavimo jos galėtų padidėti vos 0,05 proc. punkto. Šiuo metu naujos būsto paskolos suteikiamos vidutiniškai su 2,12 proc. palūkanų norma. Nuo praėjusių metų pradžios ji sumažėjo 0,25 proc. punkto.
Pasak G.Šimkaus, būsto rinkos tvarumą didintų ir nepamatuotas paskatas investuoti į NT ribotų visuotinis ir socialiai orientuotas nekomercinio NT mokestis.
Lietuvos bankas Finansų ministerijai yra pateikęs siūlymus, kad NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai. Šis mokestis turėtų būti progresinis, t. y. pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas.
Už kelių šimtų tūkstančių eurų ar prabangų milijoninės vertės NT reikėtų susimokėti gerokai reikšmingesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar net tūkstančiai eurų. Toks mokestis leistų reikšmingai papildyti savivaldybių biudžetus, o gautos lėšos būtų skiriamos miestams ir miesteliams tvarkyti, jų infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti.
Kita priemonė – privaloma preliminarių nepastatytų būstų pirkimo–pardavimo sutarčių registracija. Toks įstatyminis pakeitimas prisidėtų prie pirminės rinkos skaidrinimo, leistų Lietuvos bankui ir kitoms institucijoms realiu laiku stebėti pirminės būsto rinkos sandorių ir kainų tendencijas, spekuliacinių sandorių mastą, tiksliau nustatyti būsto rinkos perkaitimo riziką ir imtis priemonių šiai rizikai mažinti.
Dabartinė išaugusių lūkesčių dėl NT brangimo aplinka kuria terpę spekuliuoti rezervacijomis, o šio reiškinio įvertinimas ir ribojimas galėtų sumažinti įtampą rinkoje. Lietuvos bankas yra pateikęs siūlymus dėl privalomos sutarčių registracijos Teisingumo ir Aplinkos ministerijoms ir laukia jų išvadų.
Galiausiai tvarią rinkos plėtrą skatintų mažinamas šešėlis NT sektoriuje, pavyzdžiui, įteisinus reikalavimą pradinį įnašą ar net visą būsto įsigijimo sandorį atlikti skaidriai pavedimu ir apriboti atsiskaitymą už NT grynaisiais pinigais.
