Kvotų kainų spurtas atsinaujino lapkričio 1-ąją, kai Glazge prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausio lygio konferencija COP26, kurioje nuskambėjo pareiškimai signalizuoja, kad kainodara turėtų būti sugriežtinta, pažymi „Financial Times“.
„Nors rezultatai galbūt ne tokie įtikinami, kaip kai kas tikėjosi, buvo aiškus signalas, kad politikos formuotojai turi rimčiau žvelgti į kainodarą, jei norime sumažinti išmetamų teršalų kiekius“, – sakė „Andurand Capital“ analitikas Markas Lewisas.
Šių metų pradžioje apyvartinių taršos leidimų kaina „EU ETS“ buvo maždaug 33 eurai už toną.
Analitinės bendrovės ICIS vertinimais, spartų taršos kvotų kainos kilimą nuo 5 eurų už toną 2017 metais iki dabartinio lygio lemia trys veiksniai: „ES ETS“ reforma 2018-aisiais, kuri buvo skirta perteklinės pasiūlos problemai spręsti; smarkiai pabrangusios gamtinės dujos; rimti Europos Komisijos ketinimai iki 2030-ųjų sumažinti taršos leidimų apimtis.
ICIS ekspertai prognozuoja, jog CO2 emisijos kvotų kaina „EU ETS“ sistemoje šį dešimtmetį nuolat augs ir iki 2030 metų pasieks 90 eurų už toną.
